Lietuvos kultūros ministerija paskelbė komisijos išvadas dėl padėties Vilniaus senajame teatre. Teisės pažeidimų nenustatyta, tačiau viena iš pagrindinių įtampos priežasčių įvardytas nepakankamas bendravimas tarp vadovybės ir trupės.
Šį straipsnį galite skaityti ir rusų kalba.
Anksčiau LRT.lt pranešė apie įtemptą situaciją teatre: dalis aktorių skundėsi dėl staigių repertuaro politikos pokyčių, rusų kalba statomų spektaklių skaičiaus mažinimo, perėjimo prie daugiakalbės veiklos modelio ir aiškaus dialogo su vadovybe stokos. Interviu metu aktoriai kalbėjo apie neapibrėžtumo jausmą ir pasikeitusį jų pačių vaidmenį kolektyve.
LRT.lt duomenimis, 27 iš 34 teatro aktorių pasirašė kolektyvinį laišką ir kreipėsi į Kultūros ministeriją. Jame buvo keliami repertuaro politikos, darbo sąlygų ir vidinės komunikacijos klausimai.
Atsižvelgdama į tai, 2026 m. sausį Kultūros ministerija sudarė komisiją padėčiai įvertinti. Jos užduotis buvo išanalizuoti reorganizaciją, galimus darbo teisės aktų pažeidimus ir vidinę atmosferą kolektyve. Patikrinimas buvo inicijuotas sulaukus skundų dėl galimų pažeidimų, psichologinio spaudimo atvejų ir struktūrinių pokyčių pasekmių.
Teisės aktų pažeidimų nenustatyta
Remiantis komisijos išvadomis, etatų mažinimas ir teatro struktūros pakeitimai buvo atlikti laikantis galiojančių teisės aktų. Atskirai pažymima, kad teisės aktai nenumato apribojimų aktoriams repertuare vartoti gimtąsias kalbas.
Taigi, teisinių pagrindų teiginiams apie neteisėtą reformų pobūdį nustatyta nebuvo.
Tuo pačiu metu komisija priėjo prie išvados, kad pagrindinis konflikto paaštrėjimo veiksnys buvo nepakankama teatro vadovybės komunikacija. Darbuotojams nebuvo laiku paaiškinti pokyčių tikslai ir pasekmės, o tai padidino įtampą kolektyve.
Procedūriniai pažeidimai
Kultūros ministerijos komentare nurodoma, kad Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog nebuvo laikomasi procedūrų, padedančių išvengti psichologinio spaudimo darbo vietoje. Pažeidimai nebuvo pripažinti sisteminiais, tačiau ministerija rekomendavo teatrui patobulinti vidinę komunikaciją.
Teisinių pagrindų teiginiams apie neteisėtą reformų pobūdį nustatyta nebuvo.
Teatro vadovybė įpareigota per du mėnesius parengti ir pateikti ministerijai siūlomų priemonių įgyvendinimo planą.
Jame turi būti numatyta griežtai laikytis smurto ir priekabiavimo prevencijos procedūrų, užtikrinti aiškią ir reguliarią vidinę komunikaciją, imtis skubių priemonių darbo aplinkai gerinti, taip pat teikti realią paramą darbuotojams, kuriuos paveikė pokyčiai, įskaitant galimybes įgyti ar tobulinti trūkstamas kompetencijas.
Kada reformos tapo nekontroliuojamos
Teatro profesinės sąjungos vadovas Vladimiras Serovas pokalbyje su LRT.lt išsamiai papasakojo, kaip, jo teigimu, klostėsi situacija – nuo pirmųjų pokyčių, pasikeitus vadovybei, iki konflikto ir Kultūros ministerijos įsikišimo.
Jis pažymi, kad aukščiausia įtampa buvo pasiekta žiemą, nors permainų priežastys ėmė formuotis gerokai anksčiau.
„Viskas prasidėjo tada, kai teatre pasikeitė vadovybė ir buvo surengtas konkursas. Šį konkursą laimėjo Audronis Imbrasas ir pagal savo programą ėmė diegti pokyčius – organizacinius, struktūrinius, susijusius su repertuaru. Kitaip tariant, jau nuo pat pirmųjų žingsnių tapo aišku, kad teatras keisis iš pagrindų“, – sako jis.
Pasak V. Serovo, pats reformų faktas kolektyve nebuvo vertinamas kaip kažkas ypatingo.
„Paprastai kiekvienas naujas vadovas, atėjęs į pareigas, imasi restruktūrizavimo priemonių. Tai įprasta praktika bet kurioje įstaigoje; klausimas ne pačiuose pokyčiuose, o kaip jie įgyvendinami ir kaip jie paaiškinami kolektyvui“, – pažymi jis.
Tačiau priimant konkrečius sprendimus atsirado nesutarimų – visų pirma dėl to, kad, pašnekovo nuomone, trūko aiškių argumentų.
Laikantis nustatytų procedūrų restruktūrizacijos projektas buvo aptartas su profesine sąjunga. Tada ir paaiškėjo konkretūs duomenys apie pokyčių mastą.
„Pagal įstatymą tokie pakeitimai turi būti suderinti su profesine sąjunga, turi būti surengtos konsultacijos. O šių konsultacijų metu mes gavome ne bendro pobūdžio formuluotes, o konkrečius pasiūlymus – kas bus atleistas, kokiu mastu, kokios pareigybės bus paveiktos. Būtent čia kilo klausimų“, – aiškina V. Serovas.
Jautriausias klausimas buvo aktorių trupės mažinimas. Tuo metu teatre dirbo 34 aktoriai, turintys neterminuotas darbo sutartis, ir vadovybė pasiūlė sumažinti dalį etatų.
„Trupėje buvo 34 žmonės; iš pradžių buvo svarstoma galimybė sumažinti jų skaičių iki 27, vėliau susitarta dėl 29, o galiausiai ir nuspręsta atleisti penkis darbuotojus. Tačiau net ir šiuo atveju liko neatsakytas pagrindinis klausimas – kodėl atleisti būtent šie žmonės“, – sako profesinės sąjungos vadovas.
Šioje vietoje, jo teigimu, ir įsiplieskė pagrindinis konfliktas.
„Neišgirdome pagrįstos priežasties, kodėl atleidžiami būtent šie žmonės. Nebuvo paaiškinimo, kuris leistų tai suprasti remiantis kokia nors profesine ar organizacine logika“, – pabrėžia jis.
Trupėje buvo 34 žmonės; iš pradžių buvo svarstoma galimybė sumažinti jų skaičių iki 27, vėliau susitarta dėl 29, o galiausiai ir nuspręsta atleisti penkis darbuotojus.
V. Serovas
Papildomą įtampą sukėlė atrankos kriterijai. Iš pradžių buvo svarstomas aktorių užimtumas repertuare, tačiau profesinė sąjunga šį požiūrį įvertino kaip netinkamą.
„Mūsų įstatuose aiškiai nurodyta, kad aktorius nėra atsakingas už savo užimtumą. Tai yra teatro vadovybės atsakomybė, nes ji paskirsto vaidmenis ir sudaro repertuarą“, – pažymi profesinės sąjungos vadovas.
Vėliau buvo aptariamas pagrindinių vaidmenų skaičiaus kriterijus, tačiau, pasak V. Serovo, ir jis neatspindi aktoriaus profesijos specifikos.
„Būna, kad aktorius kelerius metus visai negauna vaidmenų ne dėl savo kaltės, o dėl meninių sprendimų, o paskui įvyksta kūrybinis proveržis. To neįmanoma vertinti linijiniu būdu“, – sako pašnekovas.
Taigi nė vienas iš pasiūlytų kriterijų nebuvo pripažintas įtikinamu.
Tuo pačiu metu kilo platesnė diskusija apie teatro plėtros kryptis. Buvo kalbama apie formatų išplėtimą – muzikos ir šokio elementų įtraukimą į dramos spektaklius. V. Serovas pabrėžia, kad kolektyvas iš esmės tam neprieštaravo, tačiau reikalavo aiškumo.
„Niekas neprieštarauja, kad teatras vystytųsi ir plėstųsi. Tačiau tai turėtų būti plėtra, o ne pagrindinės krypties pakeitimas“, – aiškina jis.
Atskiras ir dar jautresnis konflikto aspektas yra teatro kalbinis modelis.
Pasak V. Serovo, pats daugiakalbystės principas nebuvo neigiamas, tačiau jo įgyvendinimas kėlė abejonių.
„Beveik visi aktoriai yra dramos teatro ir kino aktoriai. Būtent tokiu formatu mes kokybiškiausiai galime atlikti savo darbą. Todėl, kai staiga pasikeičia kalbos modelis, kyla klausimas – kaip tai veiks praktikoje“, – pabrėžia jis.
Šių veiksnių – etatų mažinimo, struktūrinių pokyčių ir skaidrios komunikacijos trūkumo – visuma paskatino kreiptis į Kultūros ministeriją.
Tuo metu įtampa kolektyvo viduje jau buvo tapusi sisteminė.
Kolektyviniame laiške teigiama, kad „nėra objektyvių argumentų, kuriais būtų grindžiami vykstantys pokyčiai“, taip pat pabrėžiama komunikacijos problema.
„Kai žmonėms nepaaiškinama, kodėl tai daroma ir kokie tikslai slypi už šių pokyčių, neišvengiamai kyla įtampa. Tai normali reakcija į informacijos trūkumą“, – sako V. Serovas.
Įsikišus ministerijai dalis sprendimų buvo peržiūrėta, tačiau, jo nuomone, pats konfliktas dar nėra išspręstas.
„Situacija nebėra tokia įtempta, tačiau tai nereiškia, kad viskas baigėsi. Tai greičiau pertrauka nei sprendimas“, – pabrėžia pašnekovas.
Atleidimai iš darbo ir įsisenėjusi įtampa
Pasak V. Serovo, penkių atleidimo lapelius gavusių aktorių likimai susiklostė skirtingai. Du sutiko nutraukti sutartis, dar du pavyko išlaikyti teatre, pasiūlius terminuotas sutartis. Toks variantas iš pat pradžių buvo vertinamas kaip kompromisinis.
„Nuo pat pradžių siūlėme nenutraukti santykių staiga, verčiau pasiūlyti žmonėms terminuotas darbo sutartis – ilgiausias, kokias leidžia įstatymas, iki trejų metų. Logika buvo tokia, kad reikia suteikti laiko ir išvengti staigaus santykių nutraukimo sezono viduryje“, – aiškina jis.
Penktasis atvejis susijęs su aktore, kuriai buvo suteikta teisė gauti teatro rentą – tai ypatingas statusas, apimantis valstybės išmokas ir tolesnę kūrybinę veiklą.
Tuo pačiu metu buvo nagrinėjamas skundas dėl galimo psichologinio spaudimo. Pasak V. Serovo, buvo kalbama apie konfliktą tarp darbuotojos ir padalinio vadovo.
„Daugeliu tokių atvejų problema nėra sisteminė, tai – konfliktas žmogiškame lygmenyje, asmeninių santykių lygmenyje“, – sako jis.
Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad spaudimas gali būti netiesioginis.
„Kartais jis pasireiškia tuo, kad žmogui skiriama mažiau užduočių arba jis palaipsniui išstumiamas iš darbo procesų. Formaliai viskas atrodo normalu, bet iš tikrųjų susidaro įtampa“, – pažymi jis.
Darbo ginčų komisija nenustatė mobingo fakto, tačiau Kultūros ministerija užfiksavo atskirus procedūrinius pažeidimus, susijusius su vadovybės reakcija.
V. Serovo nuomone, situacija nebėra tokia įtempta, tačiau apie konflikto išsprendimą kalbėti dar per anksti.
„Įtampa niekur nedingo“
Pasak jo, tolesnė situacijos raida priklausys ne tik nuo administracinių sprendimų, bet ir nuo šalių gebėjimo užmegzti konstruktyvų dialogą, kuris kol kas yra pakankamai fragmentiškas.
„Tai įmanoma tik tuomet, jei vadovybė bus atvira ir pasirengusi normaliai, neformaliai aptarti problemas. Tačiau ir kolektyvas negali laikytis vien neigiamos pozicijos – reikia pripažinti, kad pokyčiai teatre yra neišvengiami ir teks prie jų prisitaikyti“, – sako V. Serovas.
Jis taip pat pabrėžia, kad būtina suteikti daugiau erdvės aktorių profesinei iniciatyvai.
„Turiu omenyje, kad reikia išplėsti galimybes kūrybinėms iniciatyvoms teatro viduje – tai gali būti vieno aktoriaus monospektakliai, autoriniai projektai ar kokios nors eksperimentinės formos. Žmonėms reikia daugiau laisvės, kad jie galėtų ne tik dalyvauti jau patvirtintuose spektakliuose, bet ir siūlyti savo idėjas“, – pažymi pašnekovas.
Tačiau dalis problemų kyla dėl to, kad net formaliai suderinti susitarimai ne visada įgyvendinami praktikoje.
„Kai kurie dalykai, aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti dokumentuose bei kolektyvinėse sutartyse, praktikoje vykdomi tik iš dalies arba visai nevykdomi. Tai taip pat sukelia papildomą įtampą kolektyvo viduje“, – pabrėžia V. Serovas.
Kaip pavyzdį jis pateikia nuostatą dėl prioritetinio etatinių aktorių dalyvavimo spektakliuose.
„Formaliai įtvirtinta, kad paskirstant vaidmenis pirmenybė teikiama etatiniams teatro aktoriams, o kviestiniai aktoriai gali būti pasitelkiami tik išimtiniais atvejais. Tačiau praktikoje šios taisyklės ne visada laikomasi, todėl trupei kyla papildomų klausimų“, – sako profesinės sąjungos vadovas.
Dar vienas klausimas – daugiakalbis teatro modelis.
„Jei teatre vystomos kelios kryptys, svarbu, kad tarp jų būtų išlaikyta bent apytikslė pusiausvyra. Net jei tai nebus matematiškai tikslus pasiskirstymas, teisingumo jausmas turėtų būti. Šiuo metu, dalies kolektyvo nuomone, jo trūksta“, – aiškina pašnekovas.
Tačiau pats konfliktas iš esmės lieka neišspręstas. V. Serovas taip pat atkreipia dėmesį į argumentus, susijusius su repertuaru.
„Kalbant apie spektaklių rusų kalba skaičių, dažnai atsižvelgiama į visą repertuarą, įskaitant senus pastatymus. Tačiau mes kalbame apie tai, kas vyksta dabar – apie naujus spektaklius ir dabartinę repertuaro politiką, o ne apie tai, kas ateina iš praeities“, – patikslina jis.
V. Serovas skeptiškai vertina ir vadovybės paaiškinimus, neva režisieriai atsisako statyti spektaklius rusų kalba.
„Teiginiai, kad režisieriai atsisako, pernelyg supaprastina vaizdą. Yra specialistų, pasirengusių įsitraukti į procesą, tačiau dėl įvairių priežasčių jie tiesiog nepatenka į dabartinę projektų paskirstymo sistemą“, – teigia jis.
Kalbėdamas apie vidinę atmosferą, V. Serovas pažymi, kad įtampa iš dalies kyla ir dėl pačių darbuotojų elgesio.
„Labai dažnai žmonės išsako savo nuomonę užkulisiuose, tarpusavyje aptaria problemas, tačiau kai klausimas iškeliamas oficialiose diskusijose ar susirinkimuose, daugelis renkasi tylėti ir atvirai neišsakyti savo pozicijos“, – sako jis.
Pašnekovo nuomone, tai daugiausia susiję su galimų pasekmių baime.
„Bijoma susigadinti santykius su vadovybe, bijoma, kad tai turės įtakos jų padėčiai, vaidmenų paskirstymui ir būsimiems projektams. Dėl to susidaro situacija, kai įtampa yra, bet ji ne visada išreiškiama atvirai“, – aiškina pašnekovas.
Visgi, nesulaukus aktyvesnės pačių darbuotojų pozicijos, pakeisti situaciją bus sunku.
„Jei kažkas netenkina, nepakanka to aptarti trupės viduje. Reikia suformuluoti pasiūlymus, alternatyvas, kitaip sistema išliks tokia, kokia yra“, – pabrėžia profesinės sąjungos vadovas.
Meninis rezultatas svarbiau už modelį
Pašnekovas paliečia ir kalbos klausimą, atkreipdamas dėmesį į profesinę aktorių darbo specifiką.
„Vaidinimas scenoje ne gimtąja kalba nėra vien kalbos mokėjimo klausimas. Tai atskiras profesinis įgūdis, susijęs su kūno kalba, intonacija ir vidiniu vaidmens suvokimu. Labai svarbu į tai atsižvelgti, įgyvendinant pokyčius teatre“, – sako pašnekovas.
V. Serovas pabrėžia, kad pagrindinis kriterijus bet kuriuo atveju yra meninis rezultatas ir žiūrovo reakcija.
„Juk žiūrovas ateina ne dėl administracinių reformų ir ne dėl kalbos. Jis ateina dėl spektaklio kokybės, aktorių darbo ir meninio rezultato“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, padėtis tebėra sudėtinga ir apima kelis lygmenis – kūrybinį, organizacinį ir žmogiškąjį.
V. Serovas mano, kad šiomis aplinkybėmis vienintelė reali išeitis yra kompromiso paieška.
„Bet koks konfliktas teatre gali būti išspręstas tik pasiekus kompromisą. Kitaip jis tiesiog tęsis viena ar kita forma“, – reziumuoja jis.
Teatro vadovas: „Problema ne reformos, o jų suvokimas“
Vilniaus senojo teatro vadovas A. Imbrasas teigia, kad, nepaisant komisijos išvadų, situacija kolektyve išlieka darbinga ir nėra kritiška.
Pasak jo, teatras tęsia įprastą veiklą – vyksta spektakliai, ruošiamos premjeros ir repetuojami nauji pastatymai. A. Imbrasas pabrėžia, kad komisija patvirtino, jog struktūriniai pokyčiai yra teisėti, tik atkreipė dėmesį į būtinybę tobulinti vidinius procesus, visų pirma, komunikaciją.
Galbūt ne viskas buvo pakankamai išsamiai aptarta asmeniškai su kiekvienu darbuotoju, tačiau konsultacijos su darbuotojų atstovais truko gerokai ilgiau, nei to reikalauja įstatymas.
A. Imbrasas
„Komisija patvirtino, kad struktūriniai pokyčiai buvo įgyvendinti teisėtai, tačiau kartu pažymėjo, kad vidiniai procesai – ypač komunikacija – turi būti tobulinami“, – sako A. Imbrasas.
Atsakydamas į priekaištus dėl nepakankamos komunikacijos, teatro vadovas teigia, kad konsultacijos su darbuotojų atstovais dėl reformų truko ilgiau, nei to reikalauja teisės aktai, tačiau pripažįsta, kad galbūt ne visi klausimai buvo išsamiai išsiaiškinti individualiai.
A. Imbraso teigimu, kolektyvas į šiuos pokyčius reagavo nevienodai.
„Galbūt ne viskas buvo pakankamai išsamiai aptarta asmeniškai su kiekvienu darbuotoju, tačiau konsultacijos su darbuotojų atstovais truko gerokai ilgiau, nei to reikalauja įstatymas“, – pažymi jis.
Ir priduria: „Neatmetame galimybės, kad dalis žmonių tiesiog nenorėjo išgirsti, kas jiems buvo aiškinama, arba iš principo sunkiai susitaikė su tuo, kad pokyčiai neišvengiami.“
Pasak A. Imbraso, šiuo metu padėtis palaipsniui stabilizuojasi, be kita ko, dėl reguliarių kolektyvo susitikimų su naujuoju meno skyriaus vadovu, kuris yra atsakingas už nuolatinę vidinę komunikaciją.
Komentuodamas Valstybinės darbo inspekcijos išvadas dėl procedūrinių pažeidimų nagrinėjant skundą dėl galimo psichologinio spaudimo, jis patikslina, kad buvo kalbama tik apie pažeistus komisijos sudarymo terminus, o ne apie patvirtintus spaudimo atvejus.
„Komisija buvo sudaryta pavėluotai, tačiau spaudimo ar smurto faktas nustatytas nebuvo“, – pabrėžia teatro vadovas.
Be to, teatras jau įgyvendino dalį rekomendacijų: surengti pakartotiniai mokymai smurto prevencijos tema ir peržiūrėtos vidaus procedūros.
Pati teatro vadovybė kreipėsi į Darbo inspekciją, prašydama paaiškinti darbo teisės aktų taikymą reorganizavimo proceso metu – pažeidimų, susijusių su struktūriniais pokyčiais, nustatyta nebuvo.
A. Imbrasas taip pat pabrėžia, kad teatras rengia organizacinės kultūros stiprinimo planą, kuris, vadovaujantis Kultūros ministerijos rekomendacijomis, turi būti pateiktas per du mėnesius.
„Užduotis paprasta – parengti ir patvirtinti veiksmų planą bei nuosekliai jį įgyvendinti“, – sako jis.
Jo nuomone, pagrindinė įtampos priežastis susijusi ne su pačiais pokyčiais, o su tuo, kaip jie buvo priimti kolektyvo viduje.
Teatro direktoriaus teigimu, dalis darbuotojų emociškai sunkiai priėmė reformas, o tai sukėlė vidinį susiskaldymą ir įtampą.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
