Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) Europos saugumas rūpi vis mažiau, o piktai reaguodamas į dalies europiečių kritiką dėl smūgių Iranui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina mažinti amerikiečių pajėgumus Europoje. NATO D. Trumpas irgi kritikuoja labiau nei bet kada ir sako, kad be Amerikos NATO yra tik „popierinis tigras“. LRT televizijos laidoje „Forumas“ ekspertai ir politikai diskutavo, ar Europai reikia kurti naują gynybos aljansą, kuriame nebūtų JAV.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo, prof. Tomo Janeliūno, Europa šiuo metu susiduria net su keliais saugumo iššūkiais.
„Pirmas dalykas, nuo ko reikėtų pradėti, tai Rusijos ketinimai plėsti savo kariuomenę, plėsti savo karines galimybes nepaisant karo Ukrainoje. Tai, kad karas Ukrainoje ją kol kas atitraukia, nereiškia, kad Rusija sustabdys karinių pajėgų reformas ir plėtrą artimiausiu metu. Mes turime labai nedidelį langą, kada Rusija iš tiesų bus pajėgi mesti iššūkį NATO“, – kalbėjo ekspertas.
Kita problema, pasak jo, yra ta, kad nors JAV jau gana aiškiai nustatė naują kryptį, tai yra patraukti dalį savo pajėgų iš Europos, vis dėlto prezidento D. Trumpo komunikacija šiuo klausimu išlieka itin nenuosekli.
„Mes turime strateginę kryptį, kuri jau yra užfiksuota dokumentuose, bet mes neturime tokio nuoseklaus, aiškaus komunikavimo ir derinimo su europiečiais, kada, kaip, kokiais būdais tas pasitraukimas iš Europos vyks“, – teigė T. Janeliūnas.
Dar vienas iššūkis yra pačių europiečių blaškymasis, nesugebant tiksliai numatyti darbotvarkės ir surinkti gynybos pramonės pajėgumų, kuri galėtų greitai skirti resursų tam, kad, pasitraukus JAV, būtų galima užpildyti paliktą skylę.
Ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas svarstė, kad, kalbant apie dabartinę geopolitinę situaciją, dažnai linkstama į du kraštutinumus.
Pirmasis, anot jo, yra bandyti save įtikinti, kad čia niekas nesikeičia: D. Trumpas ateis ir išeis, o pasaulis liks toks pat.
„Kitas kraštutinumas yra tas, kad Europa turi kurti savo pajėgas. Kaip vizija, greičiausiai, ilgalaikėje perspektyvoje įmanoma. <...> Bet čia truks dešimtmečius. Žiūrėkite, kiek NATO kūrėsi – štabai, planavimas. Todėl įsivaizduoju, kad mums reikia galvoti ne apie alternatyvą, o apie tai, ką daryti dabar. Mums pats gyvenimas sako: europinis NATO, tai yra perimame iš Amerikos daugiau atsakomybės“, – svarstė E. Bajarūnas.
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis kalbėjo, kad reikia didesnio Europos įsitraukimo sprendžiant savo saugumo klausimus, negalima visos atsakomybės perleisti sąjungininkams.
Nurašyti NATO neskuba
Saugumo ir gynybos ekspertas, JAV geopolitinės strategijos konsultavimo įmonės „General Resilience“ įkūrėjas Giedrimas Jeglinskas kritikavo kai kurių Europos šalių politikus, iš kurių lūpų vis dažniau nuskamba žodžiai, kad JAV pasitikėti nebegalima.
Eksperto teigimu, toks požiūris yra itin arogantiškas.
„Pakaitalo Amerikai šiuo metu paprasčiausiai nėra. Atsitraukimas šiek tiek yra socialinėje medijoje, jis lyg dūmuose, kad 5 tūkst. karių patrauksime iš Vokietijos, bet kol kas didelio pasitraukimo nėra, nes pačiai Amerikai reikia būti čia, Europoje. Jei žiūrėsime į apklausas – du trečdaliai amerikiečių palaiko Ukrainą, Rusiją palaiko 3 proc., du trečdaliai palaiko NATO, Europą ir siekia santykio su Europa“, – kalbėjo laidos svečias.
T. Janeliūnas taip pat kalbėjo, kad nereikėtų skubėti nurašyti NATO kaip organizacijos – ji išlieka pačiu efektyviausiu aljansu pasaulyje.
„Kita vertus, tai, ką kalba eurokomisaras Andrius Kubilius apie atskiras karines struktūras, kurias galėtų kontroliuoti europinės institucijos, tai jau yra alternatyvos, kurios kelia daug kontroversijos Europos sostinėse, ir kol kas mes nežinome, kaip į tai reaguoti, nes kol kas neturime vizijos“, – teigė profesorius.
Visgi A. Valionis atkreipė dėmesį, kad pradėjus steigti atskiras karines organizacijas, Lietuvai gali tekti rinktis tarp dvišalių santykių su JAV ir ištikimybės Europai.
„Bijau, kad šitame žaidime gali iškilti ne NATO išlaikymo klausimas, kaip yra dabar, o kad bus Vašingtono sutartis be Vašingtono. Gali iškilti net dvišalių sutarčių klausimas – aš ginsiu tuos, kurie man moka, kurie yra mano sąjungininkai“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras.
E. Bajarūnas pabrėžė, kad šioje geopolitinėje situacijoje reikia aiškesnio pačių europiečių balso ir vizijos.
„Nesutiksiu su G. Jeglinsku – negalime pasitikėti Amerika, būtent dėl to Europa turi pasiūlyti aiškią viziją, kaip toliau judėsime“, – svarstė E. Bajarūnas.
Ukrainos reikšmė – nenuginčijama
Europos parlamento narys Dainius Žalimas teigė, kad, svarstant gynybos klausimus ir ateities scenarijus, negalima priešinti Europos Sąjungos (ES) ir JAV.
„Visą laiką buvo diskusija, kokia yra Europos reikšmė NATO, tai štai dabar imkimės lyderystės ir kurkime europinį NATO gynybos ramstį“, – idėją siūlė laidos svečias.
Kitas Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius kalbėjo, kad apskritai reikėtų vengti žodžių karo su JAV prezidentu D. Trumpu.
„Tai saugumo Europoje niekaip nesustiprins, o mes žinome, kad D. Trumpo reakcija visuomet būna iš tokio žodžių karo pabandyti išeiti laimėtoju – ar tai būtų tarifai, ar tai būtų 5 tūkst. karių. Manau, šiuo atveju Europa privalo susitelkti į tai, kad egzistuoja scenarijus, kur JAV labai smarkiai kreipia dėmesį į savo vidines problemas ir Europos saugumas jiems tampa antraeilis ar net trečiaeilis prioritetas“, – kalbėjo laidos svečias.
Tuo metu europarlamentarė Rasa Juknevičienė atkreipė dėmesį į išteklių klausimą, mat, anot jos, JAV gali jų nebeužtekti dalyvauti dideliuose konfliktuose.
Ji taip pat pabrėžė, kad žemyno saugumui užtikrinti svarbi ne tik JAV, bet ir šiuo metu su Rusija kariaujanti Ukraina.
Anot R. Juknevičienės, mažai tikėtina, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų tapti Europos Sąjungos ar NATO nare, tad bloko šalys turi galvoti apie alternatyvias gynybos sąjungas.
„Mums reikia kreipti supratimą, kad Ukraina šiandien Europos saugumui yra ne mažiau svarbi nei JAV. Ateityje tai tik dar didės. <...> Turime kalbėti apie europinę gynybos sąjungą, kuri nepakeistų NATO, bet kuri integruotų Ukrainą“, – teigė Europos Parlamento narė.
Krašto apsaugos ministras: JAV reikia Europos
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kalbėjo, kad rekordiškas Lietuvos gynybos biudžetas JAV signalizuoja, jog Lietuva prisiima tiek politinę, tiek faktinę atsakomybę už savo pačių gynybą ir regioninį saugumą.
Visgi ministras pabrėžė, kad kolektyvinė gynyba išlieka prioritetu.
„Taip, bendradarbiavimas yra privalomas, nes mūsų valstybė yra maža. Mes galime kad ir 20 proc. investuoti nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) į savo kariuomenę, bet vieni mes vis tiek negebėtume apsiginti“, – teigė R. Kaunas.
Jis taip pat pritarė minčiai, kad negalima priešinti Europos ir JAV – abiem pusėms reikalinga viena kitos parama.
„Kaip jau minėta, konfliktų pasaulyje kyla ne vienas ir ne du: Iranas, Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja. JAV vienoms lygiai taip pat yra ir būtų sunku, todėl stipri Europa, stiprus partneris Amerikai taip pat svarbus“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Europai trūksta svorio
Pasak R. Kauno, norint formuoti politinę darbotvarkę, reikia turėti svorio, kurio Europai trūksta.
„Šiuo atveju svoris yra gynyba ir kariniai pajėgumai. Mūsų puiki ekonominė situacija, turime didelę rinką, kur turime svorį, bet gynybiniuose, kariuomenės pajėgumuose mums svorio labai trūksta“, – svarstė krašto apsaugos ministras.
Pasak D. Žalimo, jau seniai diskutuojama apie silpniausias Europos vietas, kaip antai oro erdvės gynybą ar žvalgybos pajėgumus, europarlamentaras pridūrė, kad čia Lietuvai vertėtų imtis daugiau lyderystės.
Tokiai minčiai pritarė ir R. Juknevičienė.
„Dabar ES silpniausia vieta – valstybės narės, kurios nesugeba susitarti. Čia, kur Lietuvai atstovauja prezidentas, aš nematau Lietuvos, kuri galėtų burti kitus ir pabandyti stumti tas idėjas Europos Tarybai“, – kalbėjo europarlamentarė.
Tuo metu europarlamentaras Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad pastaruoju metu labai daug energijos skiriama diskusijoms apie galimą JAV atsitraukimą iš Europos, tačiau per mažai kalbama apie pačios Europos atsakomybės prisiėmimą už savo saugumą.
