Vienos krizės užklupo netikėtai, kitas pati sukūrė lygioje vietoje. Taip apie Vyriausybę, kuri penktadienį grąžina įgaliojimus prezidentui Gitanui Nausėdai, sakė portalo LRT.lt kalbintas Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius. Visgi, jo teigimu, ir anksčiau dirbę ministrų kabinetai buvo įbridę į įvairias balas, iš kurių ne visada pavyko išbristi sausiems.
„Skandalų požiūriu nepasakysi, kad ši Vyriausybė kažkuo labai išsiskirtų iš bendro konteksto. <...> Kuo tikrai ši Vyriausybė išsiskyrė, tai krizių, kurių pati nesukūrė, valdymu“, – portalui LRT.lt sakė VPAI asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
Išties, vos pradėjęs darbą Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas susidūrė su Lietuvoje ir pasaulyje siaučiančia pandemija. Netrukus teko dorotis ir su kaimyninės Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos sukelta neteisėtos migracijos krize. O 2022-ųjų vasarį visus supurtė neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą.
Visgi ne visos dabartinę Vyriausybę lydėjusios krizės buvo nulemtos pasaulinių įvykių ar išorės jėgų. Pasitraukę ministrai, nesutarimai su prezidentūra ir grasinimai pirmalaikiais rinkimais bei atsistatydinimu – visa tai buvo konstruojama paties ministrų kabineto rankomis.
COVID-19: karantinas, skiepai ir riaušės
Kai I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė perėmė valstybės vairą, Lietuva jau ne vieną mėnesį kovojo su COVID-19 pandemija, o šalyje tuo metu buvo paskelbtas jau antrasis, tiesa, ne toks griežtas, karantinas. Tačiau susirgimų skaičiams nenumaldomai kopiant aukštyn, 2020 gruodžio viduryje, pirmajame naujojo ministrų kabineto posėdyje, nutarta įvesti itin griežtą karantiną.
Gyventojams nebuvo leidžiama judėti tarp savivaldybių, gyvai bendrauti buvo galima tik vienam namų ūkiui, veikti galėjo tik būtinųjų prekių parduotuvės, nebuvo galima teikti kontaktinių paslaugų, o ugdymas mokyklose buvo galimas tik nuotoliniu būdu.
Vėliau, Lietuvą jau pasiekus COVID-19 vakcinoms, gyventojai buvo raginami skiepytis, įvestas vadinamasis galimybių pasas. Jį turintiems gyventojams leista įeiti į visas prekybos vietas, gauti kitas paslaugas. Kai skiepijimo procesas įsibėgėjo, Vyriausybė nurodė, kad dirbti su klientais negalės nuo COVID-19 nepasiskiepiję darbuotojai.
Taip pat skaitykite
Visi šie ir kiti su pandemijos valdymu susiję Vyriausybės sprendimai sukėlė dalies gyventojų, ypač nusiteikusių prieš vakcinaciją, nepasitenkinimą ir 2021-ųjų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo buvo surengtas daugiatūkstantinis mitingas. Tai, kas iš pradžių buvo vadinama taikiu protestu prieš valdžios sprendimus, vėliau peraugo į riaušes, kurių metu buvo sužaloti pareigūnai, užsipulti Seimo nariai, žiniasklaidos atstovai, o byla dėl 87 kaltinamųjų teisme nagrinėjama iki šiol.
Vos po kelių mėnesių, 2021-ųjų gegužės 23-iąją, pasirodė žinia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas perėmė ir Minske nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, kad sulaikytų Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Romaną Protasevičių. Orlaivyje buvo beveik 100 Lietuvos piliečių.
Netrukus po įvykio Generalinė prokuratūra atliko tyrimą dėl lėktuvo užgrobimo, tyrimą atliko ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), Lietuva pradėjo aktyviai siekti, kad už tokį veiksmą Baltarusija sulauktų europinių sankcijų.
Buvo priimti keli sankcijų paketai, pritaikyti tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tai gerokai įsiutino Baltarusijos diktatorių A. Lukašenką, kuris netrukus pareiškė, kad nebestabdys ir nebelaikys į Lietuvą patekti norinčių neteisėtų migrantų.
Taip pat skaitykite
Nuo tada Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kasdien kirto ir bandė kirsti dešimtys ar net šimtai migrantų. Dėl to Vyriausybei teko ne vienas galvosūkis. Pirmiausia, ką daryti su į Lietuvą jau patekusiais migrantais, o antra – kaip užkirsti kelią tolesniam migrantų perėjimui sieną.
Migrantus nutarta apgyvendinti stovyklose, įrengtose pasienio su Baltarusija savivaldybėse. Tiesa, netrukus nevyriausybinės organizacijos pradėjo kelti klausimus dėl jų apgyvendinimo sąlygų, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, žmogaus teisių ir laisvių varžymo.
Norint užkardyti neteisėtą patekimą iš Baltarusijos į Lietuvą, kone visa siena iš pradžių buvo padengta pjaunančia viela – koncertina. Vėliau nutarta pasienyje statyti metalinę kelių metrų aukščio tvorą. Apie fizinio barjero statybų pabaigą pranešta paskutinėmis 2022-ųjų rugpjūčio dienomis.
Pasak portalo LRT.lt kalbinto VPAI asocijuotojo analitiko M. Baltrukevičiaus, būtent šių ir kitų pasaulinių įvykių nulemtų krizių valdymu I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas skiriasi nuo kitų, prieš tai dirbusių Vyriausybių.
„Kuo tikrai ši Vyriausybė išsiskiria, tai krizių, kurių pati Vyriausybė nesukūrė, valdymu. Tiek daug skirtingų situacijų, tiek daug skirtingų iššūkių. Jei apsiribotume 21 amžiaus [Lietuvos] vyriausybėmis, tai turbūt kontekstas, kuriame reikėjo veikti, buvo pats nepalankiausias ir pats sudėtingiausias.
Pandemija, karas Ukrainoje, nelegalių migrantų krizė, baltarusių mums suorganizuota, pabėgėliai iš Ukrainos, infliacija, energetikos išteklių brangimas. Daugybė situacijų viena po kitos, kurių ši Vyriausybė nesukūrė, o tiesiog išorinės aplinkybės lemdavo, kad reikia spręsti situacijas. Tuo ši Vyriausybė tikrai išskirtinė“, – vertino M. Baltrukevičius.
Taip pat skaitykite
Ant plauko kabėjo ir visa Vyriausybė
Visgi taip pat nemažai dabartinį ministrų kabinetą lydėjusių problemų buvo susijusių su pačiais kabineto nariais. Ne kartą kalbėta, kad kitose Vyriausybėse susiklosčius kai kurioms panašioms situacijoms ministrai būtų netekę darbo, tačiau I. Šimonytė, panašu, visomis išgalėmis vengė keisti savo Vyriausybės narius.
Pirmoji krizė, kai atrodė, kad gali ne tik atsistatydinti du ministrai, bet ir griūti visa Vyriausybė, I. Šimonytės ministrų kabinetą ištiko 2021-ųjų gruodį. Tuomet įsigaliojo JAV paskelbtos sankcijos vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“.
Dar prieš įsigaliojant JAV paskelbtoms sankcijos kilo klausimų dėl to, kaip jos bus taikomos Lietuvoje. Dieną prieš įsigaliojant sankcijoms premjerė I. Šimonytė teigė, kad jos „turi specifikų“, todėl dar neaišku, kaip bus įgyvendinamos Lietuvoje.
Įsigaliojus sankcijoms paskelbta, kad bendrovės „Belaruskalij“ kroviniai per Lietuvą važiuos iki sausio, t. y. dar mėnesį po to, kai įsigaliojo JAV paskelbtos sankcijos. Pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“, Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Taip pat skaitykite
Apžvalgininkai ir politiniai valdančiųjų oponentai kritikavo tokią situaciją, nes buvusi ta, kuri reikalavo sankcijų Baltarusijos režimui, Lietuva tapo šalimi, kuri pati jų nesilaiko. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pripažino, kad tai daro reputacinę žalą Lietuvai.
Skandalui įgavus pagreitį, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pareiškė esąs pasiruošęs trauktis iš pareigų, bet laukiąs premjerės sprendimo. Netrukus paaiškėjo, kad apie pasirengimą palikti pareigas pranešė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Galiausiai tai, kad dėl vadinamojo „Belaruskalij“ skandalo yra pasirengusi trenkti durimis, pranešė ir pati I. Šimonytė. Tačiau vėlyvą 2021-ųjų gruodžio 14-osios vakarą premjerė išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad Vyriausybė lieka dirbti esama sudėtimi.
Ministrų kėdės drebėti ėmė ir kai visuomenininkas Andrius Tapinas pradėjo akciją „Skaidrinam“. Jos herojais tapo trys anksčiau Kauno miesto tarybos nariais buvę ministrai – švietimo ir mokslo Jurgita Šiugždinienė, finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys.
Pradėjus skambėti klausimams, ar dirbdami taryboje ministrai skaidriai naudojo tarybos nario veiklai gaunamas lėšas, kartu pradėjo skambėti ir raginimai jiems atsistatydinti. Konservatorių lyderiai tuomet teigė, kad tai yra ne trijų ministrų, o visų politikų bei politinių partijų klausimas.
Visgi dėl kilusio skandalo apie sprendimą trauktis iš pareigų pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, o finansų ministrė Gintarė Skaistė į Kauno savivaldybės biudžetą grąžino darbo taryboje metu gautas lėšas.
Reaguodamas į tai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas nutarė, kad inicijuos pirmalaikius rinkimus, o jei Seimas tam nepritars, svarstys Vyriausybės atsistatydinimą. Dar prieš balsavimą dėl pirmalaikių rinkimų premjerė I. Šimonytė teigė, kad jei Seimas idėjai nepritars, ji trauksis.
Visgi Seimas jau per pirmą balsavimą, vykusį praėjusių metų birželio 6 d., atmetė konservatorių lyderio siūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, nubalsuota, ir kad projektas nebus tobulinamas ir teikiamas pakartotinai. Po balsavimo nuo savo žodžių apie pasitraukimą atsitraukė ir I. Šimonytė teigdama, kad kalbėdama apie tai leido sau per daug.
Taip pat skaitykite
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakomybės reikalauta ir 2022 m. po brandos egzaminų sesijos, po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino, kad išties 35 proc. laikiusiųjų valstybinį matematikos egzaminą jo neįveikė. Tuomet ministerija sukosi siūlydama gelbėjimosi priemones – papildomas konsultacijas ir specialias pamokas I–IV gimnazijos klasių mokiniams.
2024 m. pavasarį Vyriausybę purtė ir įvykę tarpiniai patikrinimai. O tarpinių patikrinimų, kuriuos 2024 m. laikė vienuoliktokai, skandalas šiemet nuskraidino kelias švietimo vadovybės galvas. Kaip paaiškėjo, nederamai buvo parengtos abiejų lygių matematikos egzaminų, fizikos egzamino užduotys. Techninių bėdų kilo per lietuvių kalbos patikrinimą.
Į viešumą iškilus tarpinių patikrinimų bėdoms, kurios vėliau patempė visą virtinę egzaminų organizavimo problemų, pasitraukė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Tiesa, tuometis ministras G. Jakštas piestu stojo teigdamas, kad priežastis – ne tarpiniai patikrinimai, o netinkamas finansinių reikalų tvarkymas. O jau vėliau premjerė I. Šimonytė mokinių patikrinimų skandalus susiejo su buvusios direktorės vadovavimu ir su ja atsisveikinta buvo per vėlai.
Balandžio pirmoje pusėje iš pareigų pasitraukė švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius, jis buvo atsakingas už bendrąjį ugdymą. Pavymui postą paliko ir pats ministras G. Jakštas. Jis atskleidė ir Vyriausybės užkulisius.
Bene didžiausiu skandalu, netylančiu iki šiol, tapo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atsistatydinimas. Kurį laiką dėl M. Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko verslo ir ryšių kilusius klausimus vainikavo žinia, kad ministrė praėjusių metų vasarį privačiu lėktuvu, nemokėdama už kelionę, skrido atostogų į Dubajų su už finansinius nusikaltimus teistu Vilhelmu Germanu.
Taip pat skaitykite
Iki pasirodant informacijai apie skrydį į Dubajų, M. Navickienė teigė apie sutuoktinio verslo ryšius nieko nežinanti ir kartojo, kad į visus klausimus turi atsakyti kontroliuojančios institucijos.
Dėl tokios informacijos ji teigė nematanti reikalo trauktis iš ministrės pareigų. Tačiau situacija pasikeitė pasirodžius informacijai apie skrydį į Dubajų. Kalbėdama apie sprendimą vykti atostogų su I. Trinkūnaite ir V. Germanu ministrė teigė, kad kelionė buvo pasiūlyta jos vaikams, o jos sprendimas prisijungti ir skristi kartu buvo spontaniškas.
Premjerė I. Šimonytė tenkino M. Navickienės prašymą atleisti ją iš pareigų ir ne kartą pakartojo, kad tai, jog ministrė skrido į Dubajų ir nemokėjo už kelionę, nebuvo priimtina, nepriklausomai nuo to, kas vyko kartu.
Į kai kurias situacijas žiūrėjo pernelyg asmeniškai
VPAI asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius, paklaustas apie I. Šimonytės vengimą keisti ministrus, portalui LRT.lt sakė netikintis, kad premjerė visada buvo patenkinta savo ministrų darbu. Tačiau, pasak jo, ministrė pirmininkė pasirinko liniją viešumoje jų nekritikuoti, nepripažinti, kad kažkas yra negerai, bei prisiimti daugiau atsakomybės pati tam, kad pridengtų kabineto narius.
Taip pat skaitykite
„Manau, kad tokia strategija neatveda prie gerų dalykų. Bet realiai sudėtinga pasakyti, kaip būtų susiklosčiusios situacijos jei, tarkime, migrantų krizės atveju Agnė Bilotaitė būtų patraukta ar pakeista kažkuo kitu.
Arba jei vietoj Dainiaus Kreivio kažkas kitas būtų tapęs energetikos ministru, kai taip nesklandžiai vyko elektros rinkos liberalizavimas. Faktas, kad energetikos ministrą tuo metu būtų buvę surasti neįtikėtinai sunku, kas jau labai veršis ateiti tokioje krizinėje situacijoje ir ją spręsti“, – sakė M. Baltrukevičius.
Pasak jo, sunku spekuliuoti, ar būtų buvę iš tikro geriau, jei ministrai būtų buvę pakeisti, tačiau, pasak VPAI analitiko, buvo bent keletas momentų, kai vieno ar kito ministro pakeitimas būtų sumažinęs įtampą ir padėjęs Vyriausybei lengviau veikti.
„Manau, kad laikymasis įsikibus komandos nėra geras lyderio bruožas. Tiesiog atrodo, kad I. Šimonytei kartais Vyriausybės veikla buvo per daug asmeniška, trūko to politiškesnio požiūrio. Aišku, viršūnė buvo tas garsusis demaršas dėl pirmalaikių rinkimų.
Čia buvo reali krizė, kurią pati Vyriausybė lygioje vietoje ir sukūrė, užuot ramiau, be emocijų pasižiūrėjusi į esamą situaciją ir tiesiog priėmusi sprendimus“, – komentavo ekspertas.
Taip pat skaitykite
Negana to, anot M. Baltrukevičiaus, į aklavietę kartais būdavo ateinama ir dėl Vyriausybės bei apskritai valdančiųjų komplikuotų santykių su prezidentu Gitanu Nausėda ir jo komanda. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – ambasadorių skyrimo klausimas. Paskyrimai, VPAI analitiko manymu, būtų vykę sklandžiau, jei ne asmeniniai santykiai.
„Kad ir kiek buvo įvairių apsižodžiavimų, kad ir kaip kartais jaustųsi tai, kad abu ne tik kaip politikai, bet kaip žmonės yra jautrūs ir atsimena tai, ką kas pasakė kažkada, vis tiek dažniausiai pavykdavo ambicijas pastumti į šoną ir priimti sprendimus.
Bet aišku, kad būta situacijų, kai ambicijos ir nuoskaudos trukdydavo veikti, tai nebūdavo gerai. Aišku, turbūt paskutinis likęs rimtas iššūkis yra Europos Komisijos nario delegavimas ir be galo komplikuota lietuviška sistema, kuri dabar visu gražumu atsiskleidžia“, – portalui LRT.lt komentavo VPAI asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
