„Kaip ir 2019 metais, pasaulis neapsivertė aukštyn kojomis, kažkuria prasme esame ten, kur buvome iki rinkimų batalijų. Prezidentas perrinktas tas pats, su tuo jį ir sveikiname“, – pirmadienio rytą sakė antroji prezidento rinkimuose likusi Ingrida Šimonytė.
Lietuva antrajai kadencijai išrinko prezidentą Gitaną Nausėdą. Jam antrajame ture nusileido valdančiosios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė, šalies premjerė Ingrida Šimonytė.
G. Nausėda antrajame rinkimų ture surinko 74,43 proc., Ingrida Šimonytė – 24,06 proc. balsų. G. Nausėda laimėjo visose 60 šalies savivaldybių.
Ar vėl dalyvaus prezidento rinkimuose?
Premjerė pirmadienį dėkojo jai palaikymą išreiškusiems žmonėms ir džiaugėsi, kad turėjo progą varžytis antrajame rinkimų ture, nepaisant to, kad „buvo ir visokių diskusijų, ir teorijų, ir išankstinių įsitikinimų“.
„Tas pasitikėjimas, kurį gavau asmeniškai, man yra labai svarbus, jis yra esminė mano darbo motyvacija, kuri motyvuoja dirbti toliau. Prasidėjo pirmadienis, nauja darbo savaitė, nauji darbai, nauji įsipareigojimai, dirbame toliau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė sakė, kad balsų skirtumas, kuriuos ji gavo pirmajame ir antrajame ture, turėtų būti nedidelis.
„Nenoriu burti iš kavos tirščių, bet, mano žiniomis, skirtumas labai nedidelis, o rezultatai išankstiniai. Matyt, bus panašiai kaip buvo ir pirmajame ture. Kai baigs skaičiuoti tuos balsus, kurie buvo atiduoti užsienyje, gali būti kita situacija“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, prezidento rinkimuose gautas balsų skaičius yra iš esmės toks pats, kokį partija 2020 metais gavo Seimo ir savivaldos rinkimuose. Premjerė taip pat pažymėjo, kad tokio pasitikėjimo ji sulaukė kaip konservatorių kandidatė, o ne kaip „kandidatė, kuri nepažįsta politinių partijų arba nori patikti visoms politinėms partijoms“.
I. Šimonytė nesiryžo svarstyti, ar ateityje bandys dalyvauti prezidento rinkimuose: „Tikrai nenoriu taip toli planuoti, nesakysiu nei taip, nei ne. Kartais būna, kad pasakau vienaip, o aplinkybės susiklosto taip, kad jos diktuoja kitą sprendimą. Kad taip neatsitiktų dar vieną kartą, aš, matyt, susilaikysiu nuo prognozių“.
Sulaukusi klausimo dėl pasyvios rinkimų kampanijos, ministrė pirmininkė svarstė, kad premjerui nėra lengva suderinti pareigas ir rinkiminę kampaniją taip, kad nebūtų diskusijų apie administracinių resursų naudojimą ir Vyriausybės išteklius.
„Stengiausi šio principo paisyti. Jei kažkam atrodo, kad kampanijos buvo per mažai, toks vertinimas taip pat gali būti. Bet man buvo labai svarbu, kad šioje kampanijoje išlikčiau etiška, įvertinant tas pareigas, kurias užimu. O išeiti atostogų pusei metų ministras pirmininkas tikriausiai neturi galimybės“, – teigė I. Šimonytė.
Pastabų turi ir kiekvienam ministrui, ir sau
Premjerė taip pat sulaukė klausimų dėl ministrų kabineto pokyčių. Visgi, sakė ji, pokyčių iki Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo neturėtų būti.
„Man atrodo, kad tai nėra racionalu, nematyčiau prasmės to daryti. Jei Vyriausybei iš naujo gaunant įgaliojimus kartu turėtų būti patvirtinta Vyriausybės sutartis, nežinau, kodėl Vyriausybės sudėtį reikėtų kaitalioti iki to momento.
Norėčiau priminti, kad Vyriausybė yra koalicinė (...), koalicijoje yra trys partijos. Iš esmės visi šie sprendimai yra ne tik mano ir prezidento klausimas, bet taip pat turėtų būti aptarti su koalicija“, – tvirtino I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pabrėžė neturinti principinės nuostatos išsaugoti kiekvieną ministrą, tačiau pridūrė, kad pastabų turi kiekvienam ministrui, o taip pat ir sau.
„Būtų keista, jei būtų kitaip. Kartais pasigirsta komentarų, kad turiu kažkokią principinę nuostatą ministrų nė už ką nekeisti – tokios principinės nuostatos nei turiu, nei manau, kad tokia nuostata yra racionali.
Bet į Vyriausybės darbą žiūriu kaip į darbą, o ne kaip į kažkokių politinių galių ar manevrų [naudojimą]. (...) Manau, kad žmonių darbas, įdirbis ir nuoširdus noras padaryti tai, ką esame įsipareigoję Vyriausybės programoje, yra svarbus. Kol nematau, kad kažkaip skirtingai matome tai, dėl ko atėjome į Vyriausybę, tol manau, kad visos klaidos gali būti pataisytos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė taip pat išskyrė svarbiausius likusios kadencijos darbus. Pasak jos, svarbiausia Seime pasiekti susitarimą dėl papildomo gynybos finansavimo ir priimti sprendimus dėl tam tikrų naujų sutarčių ir naujų įsipareigojimų gynybos srityje.
Kaip kitą pagrindinį darbą I Šimonytė įvardijo elektros tinklų desinchronizaciją nuo BRELL tinklo, kuri turėtų baigtis ateinančių metų vasarį, taip pat biudžeto rengimą.
Didesnės kitų metų pajamos atiteks pensijoms, mokytojų algoms didinti
Premjerė sakė, kad planuojamos didesnės kitų metų valstybės biudžeto pajamos bus skirtos Vyriausybės įsipareigojimams vykdyti – indeksuoti pensijas, socialines išmokas, didinti mokytojų atlyginimus, padengti valstybės skolos išlaidas.
„Jeigu žiūrėsime iš dabarties taško, tas pajamų prieaugis, kuris ateinančiais metais bus gautas dėl ekonomikos augimo, augančių mokestinių bazių, jis jau dabar yra padalintas prisiimtų įsipareigojimų arba tų nuostatų, kurios yra įstatyme“, – kalbėjo I. Šimonytė, atsakydama į klausimą dėl būsimo 2025 metų biudžeto gairių.
„Tai nereiškia, kad vaizdas nė kiek nesikeis, nes jis vis tiek keisis, kaip keisis makroekonominės projekcijos. (...) Bet didžiąja dalimi galime sakyti, kad ateinančių metų pajamų prieaugis yra jau dabar išdalintas tų įsipareigojimų (vykdymui – BNS)“, – kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, kitų metų valstybės biudžeto rengimas prasideda jau dabar, o nominalus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) artimiausiu metu stabiliai augs apie 5 proc.
„Reiškia, galime įsivaizduoti, kad panašiai tiek, kai kur galbūt daugiau, (...) augs ir mokesčių pajamos“, – sakė I. Šimonytė.
