Bene labiausiai analizuojama žinia ketvirtadienį tapo užviręs skandalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Portalas LRT.lt paaiškina, kas įvyko ir primena, ką reikia žinoti.
Ankstų trečiadienio rytą įsigaliojo dar rugpjūtį JAV paskelbtos sankcijos vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų, Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos 7 valandos ryto verslui davė laiko užbaigti sandorius. Iždo departamento pranešime nurodoma, kad į sankcijų sąrašą įtraukti 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo, tarp jų – ir „Belaruskalij“.
JAV naujas sankcijas Baltarusijai paskelbė tądien, kai buvo minimos pirmosios suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų, įvykusių 2020-ųjų rugpjūtį, metinės.
Kodėl kilo skandalas?
Dar prieš įsigaliojant JAV paskelbtoms sankcijos kilo klausimų dėl to, kaip jos bus taikomos Lietuvoje. Dieną prieš įsigaliojant sankcijoms premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad jos „turi specifikų“, todėl dar neaišku, kaip jos bus įgyvendinamos Lietuvoje.
Trečiadienį, kuomet sankcijos įsigaliojo, paskelbta, kad „Belaruskalij“ kroviniai per Lietuvą važiuos iki sausio. Kaip skelbta, grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gruodį turėtų pervežti apie 1 mln. tonų trąšų. Tai reiškia, kad per Lietuvos teritoriją, kaip ir iki šiol, važiuos po 6-9 sąstatus per parą.
Pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
„Nutraukus sutartį kita pusė gali reikalauti atlyginti dėl to patirtus nuostolius“, – BNS sakė įmonės atstovas Mantas Dubauskas.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigė, jog Vyriausybė apie tokią situaciją informuota buvo. Trečiadienį ministras Gabrielius Landsbergis teigė apie tai žinių neturėjęs. Ketvirtadienį jis patikslino, kad Vyriausybės atstovai buvo informuoti apie vieną avansinį mokėjimą, kurio rugsėjį buvo paprašyta už spalio mėnesį.
Apžvalgininkai ir politiniai valdančiųjų oponentai kritikavo tokią situaciją, nes buvusi ta, kuri reikalavo sankcijų Baltarusijos režimui, Lietuva tapo šalimi, kuri pati jų nesilaiko. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pripažino, kad tai daro reputacinę žalą Lietuvai.
Kas nutiko ketvirtadienį?
Ketvirtadienį, skandalui įgavus pagreitį, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pareiškė esąs pasiruošęs trauktis iš pareigų, bet laukia premjerės sprendimo. Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už sankcijų įgyvendinimą.
„Vakar vakare premjerei pasakiau, kad aš esu pasiruošęs trauktis ir laukiu premjerės sprendimo. <...> Aš suprantu reputacinę žalą Lietuvai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Neilgai trukus paaiškėjo, kad apie pasirengimą palikti pareigas pranešė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis teigė apie tai informavęs ne tik ministrę pirmininkę, bet ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjus.
„Ryte informavau, kad atsižvelgiant į visas politines aplinkybes, aš esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę. Bet čia nėra, kad jautiesi kaltas ar nesi kaltas, tiesiog tokios yra aplinkybės“, – sakė ministras M. Skuodis.
Trauktis ministrus ragina ir politiniai oponentai.
Premjerė I. Šimonytė sakė ketvirtadienį sprendimo dėl ministrų ateities dar nepriėmusi, penktadienį ji išvyksta į vizitą Moldovoje, tad sprendimą žada kitos savaitės pradžioje.
„Kai nuspręsiu, tada informuosiu“, – sakė I. Šimonytė.
