Judita Mikalauskaitė LRT.lt pasakojo, kad seniau ji buvo tokia moteris, kuri gyveno kaime, augino vaikus bei vištas, svėrė 90 kg, sunkiai dirbo ir neturėjo svajonių. O paskui ji suvokė, kad gyvenimas gali būti ir kitoks, daug gražesnis. Panašu, kad jai jį susitvarkyti pavyko: po skyrybų ir kitų gyvenimo vingių ji su trimis vaikais persikraustė į Vilnių, kur dirba šukuosenų stiliste bei animatore ir palengva įsitvirtina.
Judita pasakojo, kad jos vaikystė buvo nelengva: ji augo keturių vaikų šeimoje, bet jos tėvai „mėgo kitokį gyvenimo būdą“. Bet dėl to ji sako nepykstanti ir dėkojanti jiems, kad ją užaugino ir parodė, kaip nereikia gyventi. Mokykloje ji neturėjo draugių, nes iš kitų išsiskyrė, turėjo daug kompleksų, problemų su regėjimu ir jautėsi nelaiminga.
Būdama 19-os ji ištekėjo ir susilaukė sūnaus. Dabar jos pirmagimiui 12 m., taip pat ji augina dvi dukreles, kurioms 10 ir 5 m. „Visą laiką galvojau, kad mano vaikai turi augti laimingi, turi matyti gražesnį gyvenimą, nei mačiau aš. Stengiausi tuo pasirūpinti, nors lengva nebuvo: dirbau sunkų darbą medienos fabrike, braškių laukuose, valydama Palangoje ir žuvies fabrike Norvegijoje, bet sakiau sau, kad tai – tik laikina stotelė“, – sakė Judita.
Vienu metu situacija tapo ypač sudėtinga, kai pas juos dėl problemų tėvų namuose atsikraustė jos sesuo, kuriai reikėjo turėti globėjus, kol sulauks 18-os. „Tuo metu trūko pinigų, aš grįžau į darbą naktinėje pamainoje medienos gamykloje, nors dukrelei buvo tik 6 mėnesiai. Ja rūpintis padėjo uošvienė“, – atsiminė pašnekovė.
Tuo metu Judita su šeima gyveno nuomojamoje medinėje trobelėje ir vis svajojo apie nuosavus namus. Galiausiai juos įsigijo, nors ir su paskola, kaime netoli gimtojo Rietavo.
Tačiau išsvajotas gražus namas moteriai laimės neatnešė. „Ėmiau galvoti, kad dėl visko stengiuosi tik aš viena – vargstu, bandau daugiau uždirbti, kad galėtume su vaikais pakeliauti, o vyras didesnių siekių ir tikslų neturi. Galiausiai susimąsčiau ir apie skyrybas“, – pasakojo Judita.
Vieną dieną prieš pustrečių metų jiedu su vyru susėdo, pasišnekėjo ir draugiškai sutarė pasukti skirtingais keliais. Jis liko name ir sutiko mokėti būsto paskolą, o ji su trimis vaikais išsikraustė į Klaipėdą.
Tokia graži ir plaus grindis?
„Tie pusantrų metų, kuriuos praleidome Klaipėdoje, buvo sunkūs. Vyras kartais pervesdavo 200 Eur visiems trims vaikams, o kartais ir tų nepervesdavo. Taip pat nemokėjo paskolos. Aš po pertraukos grįžau į darbą medienos gamykloje rūšiuoti lentelių, bet, būdavo, vos ką uždirbusi susimoku nuomą, ir jau nedaug telieka. Ir dar auklytę kartais samdydavomės, kad galėčiau eiti į darbą. O kai gaudavau vaiko pinigus, bankas juos nurašydavo už paskolą“, – pasakojo moteris.
Pagal skelbimą feisbuke ji rado papildomo darbo – ėmėsi valyti laiptines ir ravėti darželius, atlikti kitus lauko darbus. „Kai ten nuvažiavau, mane samdžiusi moteris pasakė: „Tu tokia graži, negi čia dabar grindis plausi...“ Bet valiau ir ploviau, visada su šypsena ir sau kartodama, kad tai laikina. Važiuodavau ten vakarais, kartais vaikučius palikdavau su auklyte, o kartais veždavausi kartu“, – pasakojo Judita.
Tiesa, dar gyvendama kaime moteris turėjo ir širdžiai mielą pomėgį, kurio neužmiršo ir Klaipėdoje, – mėgo daryti šukuosenas. Ji turėjo parsisiuntusi manekenės galvą su dirbtiniais plaukais, su kuriais treniruodavosi – būdavo, ir iki 2–3 val. nakties pina iš tų plaukų gėles ir kuria meniškas šukuosenas. Taip pat ji dalyvavo kirpėjų mokymuose Turkijoje ir Londone.
Paskui pradedančioji stilistė pradėjo daryti šukuosenas ir draugėms, pažįstamoms ar per socialinius tinklus besikreipusioms klientėms. „Pradžioje moteris gražindavau nemokamai, juk man buvo svarbu įgyti praktikos. Paskui, būdavo, klientė paklausia, kiek mokėti – atsakau, kad 5 Eur, kad man degalai atsipirktų. Nustebdavo ir pasiūlydavo daugiau“, – atsiminė Judita.
Nors Klaipėdoje ji ėmėsi kitų darbų, vis kartojo sau, kad ateityje vis tiek turės savo šukuosenų mokyklą ir rodys išskirtinius sušukavimus bei sulauks pripažinimo, o jos darbus žmonės pamils. Be to, jai kilo dar vienas sumanymas: sumanė šukuosenas daryti ir kitokias veiklas siūlyti mergaitėms, net sugalvojo sau naują vardą – Mergaičių šukuosenų Fėja Princesė.
„Kai kilo ta mintis, kišenėje turėjau tik 15 Eur. Nuėjau į dėvėtų drabužių parduotuvę ir ten radau puošnią karnavalinę suknelę, tinkamą fėjai, ir ji kainavo kaip tik 15 Eur“, – nusišypsojo Judita.
Savo paslaugas – pradžioje, kaip ir šukuosenų atveju, nemokamas – ji ėmė siūlyti įvairiems žaidimų kambariams. Kartais sulaukdavo kvietimų į renginį, o juk gražiai kartą kitą pasirodžius vaikams, jie gali užsinorėti tą personažą pasikviesti į savo gimtadienį.
Ryžosi Klaipėdą pakeisti į Vilnių
Gyvendama Klaipėdoje Judita turėjo daug veiklų ir dėl to jautėsi nuovargis, o pinigų vis tiek trūko. Tarsi to būtų negana, ji patyrė automobilio avariją – jai nieko baisaus nenutiko, bet mašina buvo apdaužyta ir ją teko remontuoti.
„Štai tada mane apėmė visiška neviltis – pinigų automobilio remontui neturiu, be automobilio negaliu važinėti į darbus nei vežti vaikų į darželį, ir viskas atrodo beviltiška. Palūžau ir pasakiau sau, kad nieko man neišeina, o dar svajoju apie šukuosenų mokyklą... Kokia ten mokykla, tariau sau, reikia nusiimti rožinius akinius ir galvoti, kaip išgyventi su vaikais ir už viską susimokėti“, – atsiminė Judita.
Tada ji savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad nutraukia savo šukuosenų stilistės veiklą. O kitą rytą atsibudusi pajuto, kad turi naują planą – kraustytis į Vilnių ir darbo ieškoti ten. „Supratau, kad laukia didžiulės permainos ir lengva nebus, bet jaučiau, kad turiu palikti esamą vietą, pakeisti aplinką, ir tikėjau, kad Vilniuje manęs laukia sėkmė“, – sakė Judita.
Taip nusiteikusi ji prieš metus, praėjusių metų gruodį, išsiruošė į sostinę. Pradžioje susižinojo, kokioje Vilniaus mokykloje yra laisvų vietų, į tą mokyklą paskambinusi paklausė, ar jos vyresnėlius ten priimtų. Išgirdusi teigiamą atsakymą dar pasiteiravo, koks vaikų darželis yra netoliese (juk Vilniaus visiškai nepažinojo). Radusi vietą ir darželyje, ėmėsi ieškoti nuomojamo būsto netoli jų – čia jai padėjo geranoriška nekilnojamojo turto brokerė. Darbo iš anksto neieškojo – nusprendė, kad į paieškas kibs persikrausčiusi.
Kai buvo likusi savaitė iki kraustymosi, laukė dar vienas bejėgiškumo kupinas momentas. Tąsyk išsinuomotu autobusiuku ji į Vilnių išvežė baldus ir kitus daiktus, susimokėjo už buto nuomą bei depozitą ir važiavo atgal į Klaipėdą (vaikus buvo palikusi su aukle). Maždaug ties Kryžkalniu nuomotas autobusiukas sugedo. „Tada vėl pasijutau bejėgė – jau vakaras, aš be pinigų, kuriuos atidaviau už nuomą, sugedusiame transporte, reikia skubėti pas vaikus – ir dar telefonas išsikrovė...“ – atsiminė ji.
Tąsyk ji nusigavo į degalinę, įsikrovė telefoną, paskambino pažįstamam į Klaipėdą ir jis su draugu atvažiavęs ją partempė namo.
Nuo nemokamo darbo – iki žinomų klienčių
Po savaitės Judita su vaikais atvyko į Vilnių, įsikūrė gana varganame bute, kur jai su dukrele teko miegoti ant čiužinio. „Kitą rytą – buvo pirmadienis – vaikus nuvežiau į mokyklą ir darželį (teko visko ieškoti su navigacija, bandant susigaudyti nepažįstamame mieste). Po to grįžau namo, kur laukė maišai su daiktais ir tuščias šaldytuvas. Pažvelgiau į jį, suvokiau, kad neturime nei puodo maistui virti, nei spintos, nei kitų reikalingų dalykų, skalbimo mašina leidžia vandenį, o pinigų gausiu tik po savaitės. Tada atsisėdau ant vieno iš maišų ir pravirkau...“ – atsiminė dar vieną sudėtingą momentą Judita.
Paskui ji nusišluostė ašaras ir pasakė sau, kad perėjo dar ne tokius sunkumus – pereis ir šį. Tąsyk pinigų maistui ji pasiskolino iš savo krikšto mamos, o puodų, stalą, kilimą ir kitų buičiai reikalingų trūkstamų daiktų rado feisbuko „atiduotuvėse“, kur žmonės mielai padovanoja tai, ko jiems nebereikia.
Mane samdžiusi moteris pasakė: „Tu tokia graži, negi čia dabar grindis plausi...“ Bet valiau ir ploviau, sau kartodama, kad tai laikina.
Palengva šeimai pavyko įsivažiuoti. Ir Vilniuje Judita iš pradžių siūlė savo paslaugas nemokamai – darė šukuosenas ir kaip Fėjų Princesė vedė renginį dukrytės darželyje bei kitur. Kartą surengė akciją, kai visą dieną darė šukuosenas moterims tiesiog gatvėje.
Tądien irgi susidūrė su daug iššūkių – važiuojant į renginio vietą Vinco Kudirkos aikštėje, dingo interneto ryšys ir ji paklydo, išnuomotą dekoraciją – didžiulį veidrodį – nuvertė vėjas ir jis sudužo, o pabaigoje dar ir sugedo sukimo žnyplės garbanoms daryti, tad teko iš plaukų daryti kaspinus ir gražius kuodukus. Visgi ji pasisėmė teigiamų emocijų ir grįžo labai laiminga.
Lengva sostinėje įsitvirtinti nebuvo ir dėl to, kad paprastai kirpyklose ir grožio salonuose darbuotojai nuomojama darbo vieta, o jos nuomotis Juditai neapsimokėjo, kadangi dar neturėjo klienčių ir užtektinai pajamų. Tačiau atsirado dvi geranoriškos salono savininkės, kurios jai leido susimokėti tik už realų darbo laiką, kai turės klienčių.
Ir jų palengva atsirado – jau yra ir vilniečių, kurios pas Juditą darėsi šukuoseną ne kartą ir ne du, jai teko puošti ne vieną nuotaką. Ji džiaugiasi užmezgusi naujų pažinčių ir sutikusi daug šaunių verslių žmonių. Yra prieš koncertą dariusi įmantrią šukuoseną pianistei Ievai Dūdaitei – iš plaukų suformavo skrybėlę ir gėlę.
Ragina nebijoti permainų
Judita džiaugiasi tuo, kad turi mėgstamą veiklą ir daro būtent tai, ko seniai norėjo. Jai labai patinka puošti žmones ir kartu su jais pasidžiaugti rezultatu. Kaip ji pastebėjo, nauja šukuosena gali pakeisti ne tik žmogaus išorę, bet ir vidinę būseną.
Trijų vaikų mama dabar ir pati nuolat pasitempusi ir pasipuošusi. Ji nori būti ryški ir dalyvauja visur, kur tik gali. Pasak jos, tie laikai, kai ji buvo tyli ir nedrąsi, nemylėjo savęs, nesipuošdavo ir neavėdavo aukštakulnių – jau praeityje. Be to, pardavusi namą kaime ji atsikratė paskolos ir kreipėsi į teisininkus dėl to, kad vyras prisidėtų prie vaikų išlaikymo, kaip pridera. Neseniai persikraustė į didesnį nuomojamą būstą.
„Prieš Kalėdas sueis metai, kai gyvename Vilniuje, ir tuo labai džiaugiuosi. Nors ne viskas klojasi itin sklandžiai, palengva pavyksta įsitvirtinti: darau šukuosenas, vedu renginius vaikams kaip Mergaičių Fėja Princesė. Žinoma, Vilniuje nemaža konkurencija, bet jei esi geras meistras ir myli savo darbą, tikrai gali įsitvirtinti. Džiaugiuosi ir tuo, užmezgiau daug šaunių pažinčių. Noriu toliau judėti į priekį – nebesu ta 90 kg svėrusi moteris iš kaimo, ir neturėjusi jokių tikslų nei svajonių, dabar aš visiškai kitokia“, – sakė Judita.
Ji pridūrė, kad nori įkvėpti stiprybės ir kitiems, pasakyti, kad sudėtinga praeitis gali jus sustiprinti, tik nereikia bijoti kažką gyvenime keisti. „Nereikia būti ten, kur nesate laimingi. Net jei atrodo, kad kažko padaryti negalite, tikriausiai galite, tik reikia labai pasistengti. Viskas įmanoma, kai eini savo keliu su meile, drąsa ir nuoširdžiu tikėjimu savimi“, – tikino Judita.
