Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako – naujausias NATO sprendimas dėl Baltijos šalių oro erdvės apsaugos reiškia, kad dėl didesnių Aljanso oro gynybos sistemų ar naikintuvų pajėgumų regione spręs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, pasikonsultavęs su šalių kariuomenių vadais.
Po šią savaitę vykusio Aljanso viršūnių susitikimo Ankaroje prezidentas Gitanas Nausėda pranešė apie priimtą sprendimą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perkvalifikuoti į oro gynybos.
R. Kaunas neatskleidžia, ar tai savaime reikš didesnių oro gynybos pajėgumų dislokavimą.
„Kur ir kiek NATO naikintuvų, ar antžeminės oro gynybos, ar kitos technikos reikės, (sprendimą – ELTA) priims NATO sąjungininkų vyriausiasis vadas Europoje, pasitaręs tarp kariuomenių vadų, reaguodami į situacijas tiek Baltijos regione, tiek Suomijoje, tiek kitose Rytų flango valstybėse“, – portalo „15min“ laidoje ketvirtadienį kalbėjo R. Kaunas.
Anot jo, NATO sprendimas reiškia, kad dabar oro apsauga pereina į „lankstų ir gynybinį atliepimą“, o ne politines diskusijas ar debatus.
„Tą matymą visą priims kariuomenė, datos ir to konkrečiai sprendimo (…) neįvardinsiu. Viskas yra raktyvu pagal tai, kokią situaciją matome ore“, – aiškino ministras.
„Bus mažiau politinių diskusijų, politinių prašymų, viskas bus labiau koncentruota NATO lygmenyje jau kariuomenės vadui“, – sakė jis.
Anot R. Kauno, Lietuvos kariuomenė jau turi kai kuriuos oro gynybos pajėgumus – oro gynybos sistemų platformas NASAMS, SAMP/T, antidroninius sprendimus, visa tai ji gali lanksčiai naudoti pati ir perdislokuoti šią įrangą sąjungininkams pagal poreikį.
Jis taip pat akcentavo, kad Baltijos šalyse jau dislokuoti oro gynybos pajėgumai nemažės.
„Čia yra techninės detalės, kurių aš neturiu teisės viešinti – pagrindinė žinutė yra tokia, kad (…) tuos pajėgumus, kuriuos Lietuvoje, Estijoje (ir Latvijoje – ELTA) mes turime, jie išlieka, o toliau papildomi pajėgumai jau yra planavimo, pasiruošimo reikalas“, – TV3 žinioms ketvirtadienį sakė R. Kaunas.
Ministro teigimu, šis NATO sprendimas leis operatyviau reaguoti į oro grėsmes Baltijos šalyse.
„Sakykime, matome šalia Lietuvos galbūt didesnį Rusijos oro pajėgų judėjimą – iš karto (…) galima priiminėti sprendimus, nelaukiant kažkokių ypatingų politinių momentų“, – tikino R. Kaunas.
„Oro gynyba yra oro gynyba ir, jeigu yra pažeidžiama oro erdvė ir ypač specialiai, mes ginsimės“, – pažymėjo jis.
Reaguodamas į NATO sprendimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys anksčiau teigė, kad to Lietuva siekė ilgą laiką, pokyčiai jau įgyvendinami ir turėtų pradėti veikti artimiausiu metu.
Anot jo, sprendimas leis vyriausiajam NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vadui suteikti tam tikrus įgaliojimus ir su oro policijos misiją vykdžiusiais naikintuvais saugoti Baltijos šalių dangų, taip pat atvers galimybę tam tikrų ginklų rūšių panaudojimui.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.
Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.
