Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį patvirtino, kad NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse keičia į oro gynybos. Ką tai reiškia?
Kaip trečiadienį paskelbė naujienų agentūra BNS, šalies vadovas G. Nausėda trečiadienį teigė, kad vienas iš esminių NATO viršūnių susitikimo Ankaroje rezultatų – NATO oro policijos misijos perkvalifikavimas į NATO oro gynybos misiją.
„Tai esmingai pagerins Lietuvos oro gynybos pajėgumus“, – teigiama BNS perduotame šalies vadovo komentare iš Ankaros, kur vyksta Aljanso viršūnių susitikimas.
G. Nausėdos teigimu, regiono šalims susiduriant su hibridiniais iššūkiais, dronų atakomis, misiją atliekančios sąjungininkų pajėgos galės prisiimti platesnį mandatą.
Portalas LRT.lt paprašė gynybos apžvalgininko Dariaus Antanaičio paaiškinti, ką reiškia toks pasikeitimas.
Pasak jo, nors viešai ir nebuvo pasakyta, kas bus pakeista, tačiau kalbant apie procedūras, viskas gana paprasta.
„Oro policija, kaip ir Lietuvos policija, skirta stebėti, užkardyti ir jos įgaliojimai yra pakankamai siauri. Tuo metu oro gynybos [misija] yra kaip kariuomenė ir privalai panaudoti ginklą, kai yra grėsmė.
Šiuo atveju, manau, bus pakeistos ginklų naudojimo taisyklės ir procedūros panaudoti ginklą bus labai sutrumpintos. Galbūt net sprendimą numušti taikinį galės priimti pilotas arba kita žemesnio lygio vadavietė nei iki šiol“, – komentavo D. Antanaitis.
Anot gynybos apžvalgininko, tokį sprendimą lėmė sudėtingėjanti situacija regione, į Baltijos šalių oro erdvę vis įskrendantys sprogmenis nešantys dronai.
„Situacija dramatiškai pasikeitė. Negali žaisti naujo žaidimo pagal seno žaidimo taisykles. Mes turime iššūkius, kai koviniai dronai įskrenda į Lietuvos teritoriją ir atsiranda pavojus Lietuvos gyventojams bei jų turtui“, – sakė D. Antanaitis.
Tiesa, jis akcentavo, kad „ant žemės“ niekas iš esmės keistis neturėtų ir pakartojo, kad esminiai pakeitimai galimi procedūrose ir sprendimų priėmime.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas LRT RADIJUI sakė, kad šis sprendimas suteikia papildomus įgaliojimus ir įrankius vyriausiajam NATO sąjungininkų Europoje vadui, siekiant užtikrinti oro gynybą kiekvienoje Aljanso narėje.
„Šis sprendimas įgalina kariuomenės vadus, NATO sąjungininkų Europoje vadą turėti papildomus įrankius, dedikuotas oro gynybos priemones, kurias jis savo įsakymais galėtų perdislokuoti į tas valstybes, kurios susidurtų su didesnėmis problemomis. Šiuo metu didžiausia įtampa yra Rytų NATO Aljanso dalyje“, – LRT radijui ketvirtadienį nurodė R. Kaunas.
Ministro teigimu, perėjimas nuo oro policijos misijos prie oro gynybos reiškia ir naujus NATO reagavimo algoritmus, kaip NATO oro pajėgos reaguotų į galimas grėsmes.
„Be abejo, reakcijos būtų ir greitesnės, ir griežtesnės“, – tvirtino R. Kaunas.
Pasak ministro, NATO viršūnių susitikime priimtas sprendimas jau pradėtas įgyvendinti, nors dar reikės atlikti tam tikras technines procedūras. Visgi jis pažymi, kad oro gynyba Baltijos šalyse jau veikia.
