„Kodėl aš karščiuodamas ir labai prastai jausdamasis privalėjau atvykti pas šeimos gydytoją nedarbingumo pažymėjimo, o mano draugui užteko paskambinti ir gydytojas jam nuotoliu davė nedarbingumą“, – neretai teiraujasi LRT.lt skaitytojai. Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė LRT.lt paaiškina nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką.
Kada nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliu?
„Atvykti pas šeimos gydytoją susirgus reikia visada, kai gydytojas mano, kad tai reikalinga gydymo tikslais. Būna, kad pacientui pačiam viskas aišku apie jo būklę, bet gydytojui neaiški diagnozė. Reikia apžiūros, tyrimų, įvertinimo.
Jeigu pacientas sako: „Aš taip blogai jaučiuosi, kad pats negaliu pas jus atvykti“, tada jam siūlome kviesti greitąją pagalbą. Kartais net patys iškviečiame“, – sako gydytoja.
Pasak J. Latauskienės, yra atvejų, kai nedarbingumo pažymėjimas išrašomas nuotoliu. Vienas tokių – siaučianti gripo epidemija.
„Kai daug žmonių serga, kyla didesnė viruso platinimo rizika, jei visi masiškai eis pas šeimos gydytoją. Dėl visų saugumo taip yra nuspręsta. Būna, kad po savaitės pandemija atšaukiama. Tada žmogus stebisi: „Praeitą savaitę žmonai nuotoliu nedarbingumą davėte, o man dabar su temperatūra reikia pas jus atvykti.“
Nuotoliu nedarbingumo pažymėjimą išduoti arba pratęsti galime ir tokiais atvejais, jei žmogus dėl objektyvių priežasčių negali atvykti pas šeimos gydytoją. Pavyzdžiui, pacientui lūžusios abi kojos arba jis yra radioaktyvus po radiologinio gydymo. Tada konsultuojame nuotoliu“, – apie galimybę nuotoliu gauti nedarbingumą sako šeimos gydytoja.
Pasitaiko simuliantų
Jeigu jūs susirgote rotavirusu arba noravirusu ir negalite atsitraukti ilgesniam laikui nuo tualeto, įstatymas vis tiek reikalauja fiziškai atvykti pas gydytoją nedarbingumo pažymėjimo.
„Gydytojai dažniausiai nedarbingumo neišduoda, kai nepasitiki pacientu, nepažįsta jo. Arba tokia yra klinikos tvarka. Kaip nuotoliu suprasti, kad žmogus nesimuliuoja ligos? Kaip įvertinti jo būklę?
Net ir vienas netikslingai išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra blogai. Mes, gydytojai, vengiame klaidų. Jeigu nedarbingumo išmoką suteikianti „Sodra“ išsiaiškins, kad pažymėjimas buvo išduotas be tikslo, gydytojui gali tekti iš savo kišenės atlyginti finansinę žalą „Sodrai“. Mokesčių mokėtojai juk neturi mokėti už kažkieno norą paatostogauti ir gauti išmokas.
Pasitaiko tokių simuliantų, kurie gydytojui aiškina, kad visą dieną vemia ir viduriuoja, o vakare jau kelia į socialinius tinklus vaizdo medžiagą, kurioje linksminasi klube.
Tada gydytojas, matydamas, kad pacientas pažeidžia nedarbingumo taisykles, turi teisę nutraukti nedarbingumą“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Pasak jos, tipinis simuliantas dažniausiai yra jaunas žmogus, kuris tik pradeda dirbti.
„Ne visada žmogus simuliuoja iš piktos valios. Kartais jaunas žmogus imituoja ligą, kai kyla problemų darbe ir jis nenori į jį eiti. Kartais po tuo slypi perdegimo sindromas“, – teigia J. Latauskienė.
Kai kuriuos tenka įkalbinėti pasiimti nedarbingumą
Ji sako, kad vis tik dažniausiai žmonės kreipiasi tikslingai. Jiems reikia gydytojo pagalbos.
„Neretai tenka įkalbinėti pacientą, kad jis pasiimtų nedarbingumą. Žmogus žino, kad nedarbingumo išmokos nėra didelės. Nedirbdamas jis nukentės finansiškai. Kai kuriose darbovietėse žmogui po nedarbingumo teks dvigubai daugiau atidirbti ir t. t.“, – sako pašnekovė.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento vyr. specialistė Ramunė Andriušaitienė LRT.lt komentavo, kad nedarbingumo išrašymo tvarka palikta nuspręsti pačiam gydytojui.
„Jeigu žmogus daug vemia, turbūt jis vargiai atvyks iki poliklinikos. Deja, dažnai sulaukiame pacientų skundų dėl to, kad paskambinus telefonu jiems gydytojas neišdavė nedarbingumo pažymos.
Tai yra gydytojo atsakomybė ir pačios gydymo įstaigos nustatyta tvarka. Yra gydytojų, kurie išduoda nedarbingumo pažymas kelioms dienoms ir neatvykus pacientui. Tik pakalbėjus telefonu“, – paaiškino specialistė.
