Vieniša mama – apie naujo vyro paiešką: kartais nuleidžiu rankas

Vilnietė 41-erių Milda – simpatiška ir rimtą darbą dirbanti, žinanti, ko nori iš gyvenimo, moteris, kuri puikiai susitvarko su septynmečio sūnaus Ainio priežiūra ir nesiskundžia, kad vienai vaiką auginti sunku. Visgi ji prisipažįsta, kad norėtų šalia turėti vyrą – o jo rasti kaip nesiseka, taip nesiseka.

Milda LRT.lt pasakojo, kad vieniša mama ji tapo, kai vaikui buvo vos keli mėnesiai. Po sūnaus gimimo labai pasikeitė santykiai su vaiko tėvu.

Vaikas buvo planuotas ir lauktas. Iniciatyva buvo moters, bet vyras pritarė. „Tiesa, iki tol mūsų santykiai buvo audringi. Išsiskyrimai, susitaikymai, bet viskas tik mano iniciatyva. Jis tarsi plaukė pasroviui, priimdamas viską, ką aš nuspręsdavau. Vis tik, kai laukiausi, pasiūlė susituokti, taip ir nespėjome...“ – atsiminė Milda.

Pasak jos, vyras nesugebėjo prisiimti atsakomybės ir susitaikyti su tuo, kad gimus vaikui visas jos dėmesys atitenka naujagimiui, o ne jam. Keletą mėnesių jie dar bandė sulipinti santykius, bet nepavyko.

Motinystė subrandino ir leido nebesižeminti

Po skyrybų Milda, jos žodžiais tariant, laikėsi stebėtinai tvirtai. „Aš neturėjau teisės palūžti. Reikėjo žindyti, migdyti, nešioti vaiką, keisti sauskelnes, maudyti, eiti pasivaikščioti į lauką. Tiesiog nebuvo galimybės gulėti susirietus lovoje ir savęs gailėti, reikėjo auginti vaiką“, – sakė ji.

Ir pripažino, kad su skyrybomis susitaikė gana lengvai ir todėl, kad ir prieš sūnaus gimimą santykiai nebuvo rožėmis kloti, bet ji net keliolika metų niekaip nesugebėjo savo išrinktojo paleisti. „Motinystė mane subrandino, užaugino ir leido pagaliau nuo jo atsiplėšti, nebesižeminti“, – padarė išvadą pašnekovė.

Dabar tėvas su vaiku ryšių nepalaiko ir finansiškai nepadeda (alimentai priteisti, tačiau jis jų nemoka, iš antstolių išmokų moteris taip pat nesulaukia – pasak jos, vyras tikriausiai pasitvarkė taip, kad nebūtų iš ko lėšų išskaičiuoti).

Tačiau sunkiausia Mildai ne tai. „Sunkiausia būnant vieniša mama man tai, kad visus auklėjimo sprendimus turiu priimti viena. Turiu atlikti ir įprastus tėčio darbus, žaisti vyriškus žaidimus. Pati vaikui ir dviratį taisau, ir kartu su juo einu į stadioną futbolo žaisti. Tiesa, sulaukiu daug paramos iš savo tėvų, mama man labai padėjo auginti sūnų“, – sakė Milda, dabar jau viena ruošianti atžalą į pirmąją klasę.

Vaikas apie tėtį neklausinėja

Moteris sakėsi nejaučianti, kad jos šeima būtų nevisavertė. Ir neigiamo požiūrio į save kaip į vienišą mamą ji niekada nejautė.

„Gal ir keista, bet sūnus nė neklausinėja apie tėtį. Kai buvo mažesnis, sakydavau, kad jo neturi. Neseniai paaiškinau, kad jis yra, bet vaikas neparodė susidomėjimo šia tema, nieko papildomai neklausinėjo“, – atsiminė Milda.

Apie savo kasdienybę moteris pasakoja „Facebook“ paskyroje „Vienišos mamos nuotykiai“. Ten ji įdeda ir linksmų nutikimų iš kasdienybės, ir liūdnesnių pamąstymų. Moteris sakė, kad jos paskyra gimė labai natūraliai – visada mėgo rašyti ir dalintis savo mintimis (tik yra nemažai patirčių, kuriomis norisi dalintis anonimiškai, todėl ir paskyra be jos pavardės ir nuotraukų).

Dabar Milda turi beveik 4000 sekėjų. „Nesitikėjau tokio didelio susidomėjimo. Man tai tiesiog prasiblaškymas, būdas susidėlioti savo jausmus, juos išliejant raštu“, – sakė tinklaraštininkė.

Normalūs vyrai greitai išgraibstomi?

Savo prisistatyme „Facebook“ paskyroje Milda yra parašiusi: „Vieniša mama, bandanti užauginti normalų žmogų ir jau nebesitikinti rasti normalų vyrą.“ Ir LRT.lt ji teigė, kad vyro tai ieško, tai nuleidžia rankas ir nebeieško – taip su pertraukomis jau kokius 6 metus. Per tą laiką buvo daug bandymų užmegzti santykius, kurie taip ir neperaugo į ilgalaikį ryšį.

Milda ieško vyro pažinčių programėlėse, buvo atsiradę keletas kandidatų ir per „Vienišos mamos nuotykių“ paskyrą. Tačiau moteris ir toliau vieniša.

„Labai sunku tokiame amžiuje rasti gerą vyrą, jie ilgai laisvi nebūna. Pastebėjau, kad labai daug išsiskyrusių vyrų jau patyrė šeimą, vaikų auginimą, nusivylė ir nebenori vėl bristi į tą pačią upę, o ieško neįpareigojančių santykių. O keturiasdešimtmečiai, kurie dar nėra turėję šeimos, paprastai turi rimtų psichologinių problemų“, – svarstė pašnekovė.

Ar vyrų neišgąsdina tai, kad ji turi nedidelį sūnų? „Normaliems vyrams tai paprastai nekelia problemų, jie ir patys dažnai turi vaikų. Kai tau 40, į santykius neišvengiamai eini su bagažu: ar tai būtų vaikas, ar emocinės nepavykusių santykių traumos. Niekada neslepiu, kad turiu sūnų – matyt, tie, kam tai trukdo, iškart atkrinta“, – sakė moteris.

Su tokiais reikalavimais vyro nerasi?

Paklausta, kokie jos reikalavimai būsimajam gyvenimo draugui, moteris pripažino, kad jie yra nemaži. „Jau esu nudegusi gyvenime ir žinau, ko noriu. Būsiu nekukli ir pasakysiu, kad man labai sunku surasti vyrą, kuris man prilygtų intelektu. Man svarbu, kad vyras būtų protingas, išsilavinęs, turėtų gerą humoro jausmą, palaikytų normalius santykius su vaikais iš buvusios santuokos. Atsiras moralistų, kurie sakys, kad su tokiais reikalavimais vyro niekada nesusirasiu. Pati suprantu, kad greičiausiai nesusirasiu, bet neprapulsiu ir viena“, – sakė Milda.

Ji prisipažino, kad pavargusi nuo rimto vyro paieškų galiausiai ryžosi išmėginti ir neįpareigojančius santykius – vis geriau nei nieko... Tiesa, tai nebuvo vienos nakties nuotykiai, o tiesiog santykiai, kai kartu leidžiamas laikas, bet įsipareigojimų ir bendrų ateities planų nėra. „Nesigailiu. Buvo smagių akimirkų, turėsiu ką prisiminti ir ko anūkams nepasakoti“, – nusišypsojo Milda.

Ar ieškodama pažinčių internete ji nepakliuvo į situacijas, kurios atrodė grėsmingos? „Ne, visada pažinties pradžioje žmogaus klausiu tiesiai šviesiai, kokie jo tikslai, o vyrai paprastai atviri ir šiuo klausimu nemeluoja. Atkaklių kvietimų į svečius per pirmą pasimatymą irgi nesulaukiu, nes iš anksto pasakau, kad pirmas susitikimas – tik susipažinimui, o paskui matysim“, – teigė moteris.

Pasiteiravus, kam apskritai jai reikia vyro, ji sakė, kad kaip ir kiekvienas žmogus nori būti mylima, turėti kompaniją. Jaučiasi turinti daug meilės ir rūpesčio savyje, kuriais norėtų dalintis. Patiktų dalintis ir buitimi. Vaikui būtų gerai turėti vyro modelį šalia.

„Galų gale esu normali moteris, norisi ir intymių santykių. Bet neprapulsiu ir be vyro. Gyvenu įdomų, turiningą gyvenimą. Turiu artimų draugių. Gyvenu ir mėgaujuosi gyvenimu. Jei atsiras, su kuo tuo pasidalinti, bus dar geriau“, – teigė pašnekovė.

Labiausiai ji džiaugiasi turinti nuostabų sūnų – pasak jos, jis yra geriausia, kas jai nutiko gyvenime. Ji džiaugiasi, kad auga protingas, guvus, sveikas berniukas. Sunkumų su juo patiria nedaug, tik šiek tiek baiminasi artėjančios paauglystės – neramu, pagalvojus, kaip reikės tvarkytis vienai, be tėviškos figūros. „Bet neprapulsiu. Išeinantys vyrai padaro moteris stiprias“, – konstatavo Milda.

Išlikęs moterų menkavertiškumas

Psichologė Genovaitė Petronienė pastebėjo, kad išties dažnai moterys, ypač vyresnės nei 30–35 m., skundžiasi, kad antrąją pusę rasti labai sunku. Tiesa, pasitaiko ir tuo besiskundžiančių vyrų, bet tik vienas kitas.

Gal moterys turi realų pagrindą tokiems skundams? „Lietuvoje yra išlikęs moterų menkavertiškumas – neva moteris be vyro yra netikusi, o štai vyras be moters – tai potencialus rinktis galintis jaunikis. Tad moteris, kuri ilgiau neranda to vienintelio, save nuvertina, pradeda nerimauti, rinktis iš blogesnių variantų – tada galbūt įsivelia į netikusius santykius, kurie dar labiau numuša jos savivertę“, – dėstė psichologė.

Bet gal vyresnių vyrų, kurie būtų laisvi ir adekvatūs, tikrai trūksta ir visoms neužtenka? „Statistika rodo, kad 30–40 m. amžiaus vyrų ir moterų skaičius Lietuvoje panašus (kas kita, kai kalbame apie 70–80 m. amžiaus grupę), tad kandidatų tikrai yra. Jų gal ir nedaug, bet jie bus pažinčių svetainėse, ten juos sutikti tikimybė daug didesnė nei meditacijos užsiėmime ar bibliotekoje. Tad turint noro ir kantrybės, antrąją pusę rasti tikrai realu“, – ramino G. Petronienė.

Ji pripažino, kad dalies lietuvių vyrų emocinis intelektas kiek mažesnis nei moterų – jie sunkiau įvardija jausmus, nemoka gerai išklausyti ar panašiai, bet tai nereiškia, kad jie yra blogesnės širdies. Galbūt jie nenori imtis „moteriškų“ darbų namie, bet nereikia sakyti, kad jie yra išlepę – veikiausiai jie stengsis uždirbdami pinigus ir jaus už tai didelę atsakomybę.

Jeigu moteris keletą metų nieko neranda, gali būti, kad ji nepastebi savo trūkumų. Trūkumas gali būti ir tai, kad ji pernelyg daug nerimauja ar per blogai save vertina.

Be to, nemažai pažinčių programėlėse užsiregistravusių ir ilgai santykių neužmezgančių žmonių rimtiems santykiams iš esmės nėra pasiruošę. „Būna ir taip, kad, kai priartėja potencialus kandidatas, moteris ima pati jį stabdyti – bendrauja abejingai ar neranda laiko susitikti – nors sau ir nepripažįsta, kad tą daro. Ji tarsi intuityviai vengia seniau patirto skausmo“, – aiškino G. Petronienė.

Būna ir taip, kad moteris kelia pernelyg didelius reikalavimus būsimam išrinktajam. Tai taip pat gali signalizuoti ir apie tai, kad ji bijo žmogų prisileisti artyn – dėl to užkelia kartelę taip, kad niekas jos neperžengtų.

Kaip ten bebūtų, jeigu santykių užmegzti nesiseka, verta jų ieškoti ir toliau. „Tik reikėtų su išmanančiu žmogumi – gal su psichologu, o gal su gera drauge – pasišnekėti apie tai, ką santykiuose galbūt darote netinkamai. Patarėjas gali pažiūrėti jūsų sukeltas nuotraukas ar perskaityti vieną kitą susirašinėjimą – neretai iš karto matyti, kur yra bėda. Tarkim, gal jūs rašote labai retai ir lakoniškai, neįdedate į žinutes jokių emocijų, o gal kaip tik būnate pernelyg saldi“, – teigė psichologė.