Naujienų srautas

Eismas2024.04.13 13:14

Policija paaiškino, ar gali bausti už ant kelio išmėtytus nuomojamus paspirtukus ir dviračius

atnaujinta 2024-04-15, 16.50
00:00
|
00:00
00:00

Vilniečiams ir sostinės svečiams šiemet bendrovė „Bolt“ pasiūlė naujovę – trumpalaikę elektrinių dviračių nuomą. Visgi jais džiaugiasi ne visi, mat pasitaiko atvejų, kai baigę kelionę klientai dviračius palieka ant pėsčiųjų takų. Anot policijos atstovės, netvarkingai palikti dviračiai, kaip ir paspirtukai, kai kuriais atvejais gali būti laikomi Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimu.

Trukdo praeiti

Šiemet elektrinių paspirtukų nuomos sezoną „Bolt“ pradėjo kovo pradžioje. Bendrovė sostinės gyventojams ir jos svečiams taip pat pasiūlė naujovę – elektrinių dviračių nuomą. Tokia paslauga Kaune veikia jau nuo 2022-ųjų.

Visgi atsiradusia nauja galimybe tvariai keliauti po Vilnių džiaugiasi ne visi. Dar prieš kurį laiką miestiečiai atkreipė dėmesį, kad nebenaudojami elektriniai paspirtukai neretai kliudo pėstiesiems. Dabar ši problema, panašu, susijusi ir su elektriniais dviračiais.

Kaip LRT.lt sakė vilnietis Rolandas, jis jau ne sykį pastebėjo netvarkingai paliktus nuomojamus paspirtukus, o su dviračių atsiradimu situacija kai kuriose miesto vietose tik dar labiau pablogėjo.

„Dviračiai yra kiek didesni už paspirtukus ir užima daugiau vietos. Deja, bet pasinaudoję dviračiais žmonės juos numeta bet kaip. Jie trukdo praeiti, ką jau kalbėti apie tėvus su vaikų vežimėliais, žmones su negalia ar senjorus. Kadangi tai yra „Bolto“ nuosavybė, jie kaip ir turėtų jausti atsakomybę už tvarką mieste“, – kalbėjo jis.

Gali būti laikoma KET pažeidimu

Nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios keturiuose sostinės mikrorajonuose (Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio, Užupio ir Šnipiškių) įsigaliojo papildomi pokyčiai – išsinuomotų elektrinių paspirtukų palikti bet kur nebeliko galimybės.

Nors miesto savivaldybė savo lėšomis įrengė specialiai jiems skirtų 120 stovėjimo vietų, iš Rolando ir kitų miestiečių atsiliepimų viešojoje erdvėje panašu, kad problema mieste dėl netvarkingai paliktų mikrojudumo priemonių visiškai nedingo. Vis garsiau girdimi ir raginimai apie trukdymo pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams atvejus pranešti policijai.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, kalbėdama su LRT.lt, atkreipė dėmesį, kad vykdyti elektrinių paspirtukų bei dviračių nuomos veiklą Vilniuje leidimą bendrovei „Bolt“ yra išdavusi miesto savivaldybė.

„Pagal KET 150 punktą nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu, taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui ar stovėjimui neskirtose teritorijose. Minėtų taisyklių punkte reglamentuota, kad KET 150.5 papunkčio nuostatos netaikomos dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams“, – kalbėjo J. Liutkienė.

Visgi, anot policijos atstovės, tais atvejais, kai dėl didesnio elektrinių mikrojudumo priemonių skaičiaus jos gali trukdyti pėsčiųjų eismui, tai gali būti traktuojama kaip KET pažeidimas, bet kiekviena situacija vertinama individualiai.

„Tokiais atvejais gali būti pažeisti KET 150.10 papunkčio reikalavimai, numatantys, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui“, – detalizavo J. Liutkienė.

Ji pridūrė, kad už tokį pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Šiuo atveju sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

Padeda dirbtinis intelektas

Dėl netvarkingai paliekamų mikrojudumo priemonių LRT.lt kreipėsi komentaro ir į bendrovę „Bolt“. Šios įmonės vyresnysis operacijų specialistas Ignas Kizelevičius aiškino, kad klientams skirtoje bendrovės programėlėje yra įdiegta sistema, kurios tikslas – skatinti visus elektrinių paspirtukų ir dviračių naudotojus šias transporto priemones statyti tvarkingai.

„Po kiekvienos kelionės mikrojudumo priemonės naudotojas privalo padaryti nuotrauką, kurioje matytųsi, kaip jis pastatė elektrinį dviratį ar paspirtuką. Dirbtinio intelekto sprendimas įvertina nuotrauką ir, jeigu transporto priemonė pastatyta netinkamai, įspėja apie tai vartotoją. Jei po dviejų įspėjimų vartotojo elgesys nepasikeičia, jo prieiga prie mikrojudumo priemonių nuomos blokuojama“, – nurodė pašnekovas.

I. Kizelevičius pridūrė, kad sostinėje taip pat veikia speciali komanda. Ji perstato netvarkingai gyventojų paliktas nuomojamas mikrojudumo priemones.

Anot pašnekovo, siekiant užtikrinti daugiau tvarkos mieste, naujieji elektriniai dviračiai Vilniaus centre taip pat privalo būti statomi tik specialiose stovėjimo vietose. Bendrovė viliasi, kad tokių vietų artimiausiu metu sostinėje atsiras daugiau.

„Sprendimus dėl specialių vietų, kuriose būtų galima palikti elektrinius paspirtukus ir dviračius, rengimo priima Vilniaus miesto savivaldybė. Džiaugtumėmės, jeigu Vilniaus centre atsirastų daugiau specialių vietų, kuriose būtų galima palikti šias transporto priemones. Šiuo metu esame pateikę pasiūlymą Vilniaus centre sukurti 100 papildomų parkavimo zonų“, – sakė jis.

Sukrovė ir pristatė prie biuro

Dėl netvarkingai paliktų nuomojamų elektrinių paspirtukų ar dviračių miestiečiai neretai imasi ir savivalės. Internete ne kartą buvo galima išvysti nuotraukų, kai minėtos transporto priemonės užfiksuotos upėje, medyje ar atliekų konteineryje.

Prieš kelerius metus Lietuvos pėsčiųjų asociacija taip pat surengė akciją, sostinėje surinko netinkamai paliktus elektrinius paspirtukus, juos sukrovė į autobusiuką ir pristatė prie bendrovės „Bolt“ biuro durų.

Negana to, asociacija minėtai bendrovei už tokias pristatymo paslaugas netgi išrašė sąskaitą. Reaguodama į situaciją, anuomet „Bolt“ dėl asociacijos surengtos akcijos kreipėsi į policiją.

Bendrovės atstovas I. Kizelevičius pripažino, kad įvairių vandalizmo incidentų fiksuojama ir šiandien, bet tokių atvejų nėra daug ir jie nutinka vis rečiau.

„Jeigu paspirtuką ar dviratį specialiai apgadina mūsų vartotojas, tą nesunkiai atsekame ir jo prieigą prie mikrojudumo priemonių nuomos blokuojame ilgam laikotarpiui. Be to, jei padaroma rimtesnė žala, kreipiamės į policiją. Taip pat raginame gyventojus būti neabejingus ir apie tokius atvejus pranešti mūsų klientų aptarnavimo specialistams. Tai patogiausia padaryti per mūsų programėlę“, – sakė pašnekovas.

Kultūra dar tebesiformuoja

JUDU judumo ekspertas Edgaras Stankevičius LRT.lt tikino, kad įvairios mikrojudumo priemonės itin greitai išpopuliarėjo, tačiau susitarimų, reglamentavimo, kaip darniai jomis naudotis – važiuoti, statyti, t. y. „sugyventi“ su kitais eismo dalyviais, ypač pėsčiaisiais, iki praėjusių metų nebuvo.

„Praėjusiais metais atsirado taisyklių patikslinimas ir aiškesnis reglamentavimas el. paspirtukams. Ši mikrojudumo priemonė nebetapatinama su dviračiais eisme. Problemų sumažėjo ir dėl Vilniaus miesto lyderystės sugriežtinti el. paspirtukų tvarką mieste – įvesti greičio ribojimus, uždrausti eismą tam tikrose gatvėse, numatyti privalomas parkavimo, riboto stovėjimo zonas.

<...> Problemos dėl tvarkos pažeidimų matomos, fiksuojamos bei sprendžiamos. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su mikrojudumo dalijimosi tiekėjais mieste. Nuo praėjusių metų stebime gerėjančią situaciją Vilniuje, tačiau mikrojudumo priemonių kultūra vis dar auga“, – kalbėjo jis.

Pasak E. Stankevičiaus, šią vasarą planuojama specialių stovėjimo vietų mikrojudumo priemonėms plėtra, kuriose dalijimosi paslaugų naudotojai galės palikti nuomojamus el. paspirtukus bei dviračius.

„Situacija yra nuolat stebima ir pasikeitus el. paspirtukų vairuotojų elgsenai gali būti sprendžiama dėl papildomų apribojimų ar kitų priemonių įvedimo“, – dėstė jis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą