Jungtinėms Valstijoms šiemet kovą atšaukus sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamybos milžinei „Belaruskalij“ bei dviem šalies bankams, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia nesiderantys su „Belaruskalij“ ar kuriais nors bankais dėl daugiau nei 8 mln. eurų „Belaruskalij“ dar 2021 metais „Lietuvos geležinkeliams“ pervesto avanso grąžinimo.
„Avansas nėra grąžintas, o derybos nevyksta. Atsiskaitymai su Baltarusija šiuo metu nėra galimi“, – BNS pranešė LTG ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.
„Belaruskalij“ pervesto avanso už trąšų gabenimo per Lietuvą į Klaipėdos uostą paslaugas, suteiktas po 2021 metų gruodžio 8-osios, kai įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms kalio trąšoms, suma iki šiol niekada nebuvo skelbiama. 2025 metų LTG ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui, rašoma, jog ji siekia 8,186 mln. eurų.
2022 metų vasarį BNS rašė, kad LTG kreipėsi į šalies komercinius ir centrinį bankus dėl avanso grąžinimo – įmonė aiškinosi galimybes sugrąžinti nepanaudotas lėšas. Tuomet LTG atstovai aiškino, kad avanso būtų pakakę teikti paslaugas „Belaruskalij“ maždaug iki 2022 metų kovo vidurio.
„Lietuvos geležinkeliai“ jau nuo 2021 metų gruodžio ieškojo būdų, kaip grąžinti avansą – pinigus įmonė bandė grąžinti per „Swedbank“ gruodžio 7-ąją, dieną iki įsigaliojant JAV sankcijoms „Belaruskalij“, tačiau gruodžio 8-ąją pinigai grįžo atgal į LTG sąskaitą, pavedimą atmetus „Belaruskalij“ aptarnaujančio banko bankui-korespondentui Rusijos VTB.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovai tuomet aiškino, jog pereiti prie išankstinių apmokėjimų su „Belaruskalij“ buvo susitarta 2021 metų spalio pabaigoje, kad įsigaliojus JAV sankcijoms ir bankams po gruodžio 8 dienos nustojus aptarnauti pavedimus LTG neliktų be pinigų už iki tol jau suteiktas paslaugas.
Šis susitarimas bei laiku nesustabdytas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą kainavo postą tuometiniam LTG vadovui Mantui Bartuškai – jis buvo atleistas nuo 2022 metų sausio siekiant deeskaluoti situaciją.
M. Bartuška 2021 metų rudenį pasirašė 2018 metų sutarties su „Belaruskalij“ pakeitimus, kurie, anot įmonės, nebuvo esminiai. Tačiau tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog pakeitimai turėjo būti pateikti vyriausybinei komisijai, vertinančiai, ar sandoriai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
M. Bartuška tų metų gruodį sakė, jog papildomas avansinis mokėjimas buvo atliktas „Belaruskalij“ iniciatyva, o paskutiniai mokėjimai, – nežinant „Lietuvos geležinkeliams“.
„Tada kilo klausimas, ką su jais daryti. Vėlgi teisinė kolizija, kad sutartyje nėra numatyta, kaip grąžinti ar negrąžinti (avansą – BNS). Jeigu grąžiname, gali iš to kilti teisinės pasekmės. Pabandėme grąžinti, bet bankas atmetė“, – tuomet aiškino M. Bartuška.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsėsi nepaisant 2021 metų gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų įmonei. Baltarusijos įmonė prieš joms įsigaliojant pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Vyriausybė 2022 metų sausį nutarė, jog LTG ir „Belaruskalij“ sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios ji buvo nutraukta. Be to, Europos Sąjunga kovo 2 dieną irgi pritaikė sankcijas „Belaruskalij“, kurios galioja ir dabar – šiemet kovą jos buvo pratęstos dar metams.
Tuo metu JAV šių metų kovo viduryje atšaukė sankcijas „Belaruskalij“, bankui „Belinvestbank“, Baltarusijos Vystymo bankui ir Finansų ministerijai. Jos atšauktos po to, kai JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as Minske susitiko su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
