Parlamentarui Algirdui Sysui planuojant Seimui siūlyti atsisakyti 1,5 proc. valstybės paskatos gyventojų kaupimui antrojoje pensijų pakopoje, premjerė Inga Ruginienė tikina, jog prieš imantis papildomų pensijų sistemos pokyčių, reikėtų sulaukti kol baigsis dvejų metų „langas“ pasitraukimui iš kaupimo.
„Vyriausybė tikrai nežada rengti projekto šiuo klausimu. Šiandien yra svarbiausia pergyventi tą pereinamąjį dvejų metų laikotarpį. Ką mes padarėme pristatydami ir įgyvendindami reformą – mes suteikėme kiekvienam žmogui pasirinkimo laisvę. Šiandien turbūt turime praeiti tuos porą metų ir išsikristalizuoti, kas tą pasirinkimą padarys. Natūralu, kad vieni nepasitiki sistema – 40 proc. pasitraukė. Antri tuo metu dar abejoja, o treti ateina ir rašosi naujas sutartis“, – ketvirtadienį Seimo plenarinėje salėje kalbėjo I. Ruginienė.
„Negalime pirmose reformos įgyvendinimo minutėse ar dienose staiga vėl imti ir keisti sistemą – pastatyti ją nuo kojų ant galvos. Suprantu įvairius jausmus, įvairias iniciatyvas, tačiau šiandien yra labai svarbu išlaikyti pereinamąjį laikotarpį, pažiūrėti, kaip žmonės apsispręs ir tik tada imtis pokyčių. Pereinamasis laikotarpis parodys, kokių priemonių reikia imtis“, – tikino ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad kaupiant antroje pensijų pakopoje, kas mėnesį į pensijų fondus pervedama 3 proc. nuo asmens atlyginimo, o valstybė papildomai skiria 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – šiemet tai sudaro apie 402 eurus per metus.
Tokiu būdu, jei žmogus šiemet uždirba vidutinį atlyginimą, virš 2,3 tūkst. eurų prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka sudarytų apie 69,3 eurų per mėnesį, taip kartu su valstybės skatinamąja įmoka – 33,4 eurų – kaupimui kas mėnesį iš viso būtų skiriama apie 102,8 eurų.
Socialdemokratas, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas A. Sysas šią savaitę paskelbė, jog siūlys atsisakyti minėtos 1,5 proc. valstybės paskatos ir jai skirtas lėšas naudoti kitais būdais, pavyzdžiui, didinant „Sodros“ pensijas dabartiniams pensininkams.
Tokį siūlymą svarstytinu palaikė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, teigdamas, jog atlaisvintas valstybės biudžeto lėšas (apie 300 mln. eurų) būtų galima panaudoti įsisenėjusioms problemoms spręsti.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.
Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Per tris pensijų reformos mėnesius antros pakopos fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų ir pasiekė tokį lygį, kuris buvo 2023 m. viduryje.
Iš bendro turto 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.
