Dėl žuvų išteklių būklės susirūpinęs Europos Parlamentas (EP) prašo Europos Komisijos (EK) atlikti išsamų vertinimą ir, jei įmanoma, pakeisti daugiametį Baltijos jūros išteklių valdymo planą, nes anksčiau nustatyti tikslai nebuvo pasiekti.
Plenariniame posėdyje iniciatyvinę ataskaitą šiuo klausimu parėmė 337 EP nariai, 178 balsavo prieš, 44 susilaikė.
Parlamentas pabrėžia, kad valdymo plano įgyvendinimas iki šiol nedavė rezultatų, o Baltijos jūros ekosistemai ir žuvų ištekliams reikia pagalbos, kad jie galėtų atsigauti. Siekiant sustabdyti tolesnį žuvų išteklių mažėjimą, Europos Komisija ir ES valstybės narės turi skubiai išanalizuoti žvejybos kvotų paskirstymą ir jo galimą poveikį žuvų ištekliams.
Kadangi žuvų ištekliai atsikuria lėtai, apskaičiuojant bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį reikia elgtis labai atsargiai. Reikia nutraukti tam tikrų rūšių žuvų tikslinę žvejybą ir tralavimą žuvų miltų bei žuvų taukų gamybai, taip pat apriboti žvejybą jūriniuose draustiniuose.
Naujasis požiūris turi būti subalansuotas ir atsižvelgti į tiek ekologinius, tiek socialinius bei ekonominius veiksnius. Europos Komisija ir ES valstybės narės taip pat turi siekti pagerinti smulkiųjų pakrančių žvejų padėtį.
Visi sprendimai turi būti grindžiami geriausiais turimais moksliniais duomenimis. Didesnis vaidmuo nei anksčiau turėtų būti skirtas Tarptautinei jūrų tyrinėjimų tarybai (IOCE), kuri turėtų padėti nustatyti pakankamai atsargias žvejybos kvotas ir įvertinti pasekmes, jei būtų atsisakyta naudoti intervalus, viršijančius didžiausią tausią žvejybos apimtį.
ES valstybės narės ir Europos Komisija turi užtikrinti, kad IOCE turėtų prieigą prie naujausių žvejybos duomenų.
Parlamento vertinimu, Rusija naudoja Baltijos jūros žuvų išteklius neatsakingai, neracionaliai ir ignoruodama mokslines rekomendacijas. Parlamentas smerkia Rusijos vienašališkus veiksmus nustatant žvejybos kvotas, taip pat didėjantį Rusijos šešėlinės laivybos laivyno buvimą Baltijos jūroje, nes tai kelia didelę naftos išsiliejimo ir kitų ekologinių katastrofų riziką.
Pastaraisiais dešimtmečiais Baltijos jūros būklė nuolat blogėjo, o dabar ji susiduria su rimtomis ekologinėmis problemomis. Tuo pačiu metu suaktyvėjo jūrų transportas, žvejyba ir vėjo jėgainių parkų statyba, o tai daro žalą žuvų buveinėms ir nerštavietėms, dėl ko mažėja kai kurių rūšių populiacija.
