Kol paskelbus oro pavojų vieni bėgo ieškoti priedangos, kiti buvo priversti dirbti – mat jų neišleido darbdaviai. Teisininkė pasakoja, kokių taisyklių privalo laikytis vadovas, darbe susiduriant su grėsmėmis.
Trečiadienį pirmą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje paskelbtas oro pavojus. Iš pradžių gyventojai įspėti dėl galimos oro atakos. Po keliolikos minučių kai kurių rajonų gyventojai gavo pranešimus apie raudonąjį oro pavojaus lygį. Tai reiškia, kad privaloma eiti į priedangą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- LRT.lt sulaukė laiškų, kuriuose teigiama, kad darbdaviai, esant oro pavojui, neleido eiti į slėptuves.
- Teisininkės teigimu, esant „Raudonam“ oro pavojaus lygiui – darbdaviai turi organizuoti darbuotojų patekimą į priedangą ar saugią patalpą.
- Vis dėlto, yra veiklų, kurių negalima sustabdyti mechaniškai per sekundę: „Tai gydymo įstaigos, avarinės tarnybos, kritinė infrastruktūra, tam tikri gamybos procesai.“
- Už krizių valdymo ir civilinės saugos teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą yra numatytos baudos.
Kol vieni jų ieškojo, kiti buvo priversti dirbti. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ dalintasi istorija, kai mokytoja į priedangą leido eiti tik tiems vaikams, kurie baigs rašyti kontrolinį.
LRT.lt taip pat sulaukė ne vieno laiško, kur žmonės skundėsi, kad oro pavojaus metu liepta dirbti.
„Dirbu statybos sektoriuje, Vilniuje. Bedirbant išgirdome pranešimus telefonuose apie oro pavojų ir raginimą nedelsiant eiti į priedangą. Netrukus priėjo darbų vadovas. Jo paklausus, ar turime eiti į priedangą, jis tik pasijuokė ir su šypsena veide atsakė, kad nėra čia jokios priedangos, bei nurodė dirbti toliau. Man buvo visai nejuokinga – taip ir dirbau žiūrėdamas į dangų“, – LRT.lt rašė Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).
Jo paklausus, ar turime eiti į priedangą, jis tik pasijuokė ir su šypsena veide atsakė, kad nėra čia jokios priedangos, bei nurodė dirbti toliau.
Andrius
Jo teigimu, statybų objekte buvo daugiau nei 50 žmonių, bet niekas nėjo slėptis.
„Objekte dirbo kelios įmonės, žmonių tikrai nemažai, koks pusšimtis, bet visi dirbo lyg niekur nieko, bijodami ką nors ir pasakyti, paprieštarauti darbų vadovams. Tokia yra realybė statybų sektoriuje, apie kurią niekas nedrįsta prabilti“, – pabrėžė Andrius.
Objekte dirbo kelios įmonės, žmonių tikrai nemažai, koks pusšimtis, bet visi dirbo lyg niekur nieko, bijodami ką nors pasakyti, paprieštarauti darbų vadovams.
Andrius
Su LRT.lt susisiekė ir dar vienas žmogus – jis pasakojo dirbantis lietuviškoje informacinių technologijų (IT) įmonėje, kuri turi daugiau nei 100 darbuotojų.
„Gavus raudonuosius įspėjamuosius pranešimus į telefonus, iš komandų vadovų – nė žodžio. Nei prieš incidentą, nei po jo. Jokių instrukcijų, jokio evakuacijos plano, jokio pranešimo, kur susirinkti. Ypač stebina tai, kad kalbame apie IT įmonę – organizaciją, kurioje darbuotojai kasdien bendrauja per įrankius, tokius kaip „Microsoft Teams“ ar „Slack“. Būtų užtekę vienos žinutės, kad darbuotojai žinotų, ką daryti, bet to nebuvo“, – rašoma laiške.
Taip pat minimas atvejis, kai vienoje odontologijos klinikoje, sulaukus žinučių dėl oro pavojaus, liepta toliau dirbti. „Atsakymas iš vadovybės: „Ko čia visos susirinkote, grįžkite prie darbų.“ Argumentas – „raudonasis“ pranešimas nėra oficialus pranešimas“, – nurodoma laiške.
Karštos diskusijos, kaip elgėsi darbdaviai, virė ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, vienas „Reddit“ naudotojas rašo, kad, sulaukus pavojaus signalo, gamybos įmonė Trakų rajone be jokių klausimų 300 žmonių nuvedė slėptis.
„Valstybinis darbas. Per penkias minutes tiek darbuotojai, tiek interesantai buvo priedangoje. Žmonių per 200. Vertinu irgi 10/10“, – rašė kitas naudotojas.
Valstybinė darbo inspekcija LRT.lt informavo, kad dėl draudimo darbuotojams eiti į priedangą trečiadienį gavo skundų.
„Pranešimų esame gavę. Civilinė sauga įmonėse yra privaloma, tačiau tai priešgaisrinės saugos departamento klausimas. Civilinė sauga darbo vietose aktuali, bet skirtumas, kad rizika atsiranda ne iš darbdavio darbo sąlygų, o iš civilinės saugos pusės (galimas oro pavojus)“, – rašoma VDI atsakyme.
Svarbu atkreipti dėmesį į spalvą
Teisininkė Raimonda Joskaudienė, pasakodama, kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą, tvirtina, kad civilinės saugos pranešimas darbo metu nėra vien darbuotojo asmeninis reikalas.
„Jeigu žmogus tuo metu yra darbe: biure, parduotuvėje, gamyboje, mokykloje, klinikoje, sandėlyje, statybvietėje, prie kasos, pas klientą ar įmonės automobilyje – darbdavys negali likti pasyviu stebėtoju. Darbo diena gali tęstis, įmonė gali veikti, tačiau sauga turi būti organizuota.
Kai ateina civilinės saugos pranešimas, vadovo pareiga nėra „palaukti, kas bus“. Vadovo pareiga – informuoti, organizuoti ir apsaugoti.
R. Joskaudienė
Paprastai tariant: kai ateina civilinės saugos pranešimas, vadovo pareiga nėra „palaukti, kas bus“. Vadovo pareiga – informuoti, organizuoti ir apsaugoti“, – aiškina teisininkė.
Jos teigimu, visų pirma darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokios spalvos yra įspėjamasis pranešimas.
Geltonasis signalas – tai dar ne visuotinis bėgimas į priedangą, bet jau aiškus signalas: reikia žinoti, kur eisime, kas vadovaus ir kaip bus elgiamasi, jei pavojus sustiprės.
„Tokiu atveju darbdavys turėtų nedelsdamas informuoti darbuotojus, kad gautas civilinės saugos pranešimas, paskirti atsakingą asmenį ar pamainos vadovą, kuris koordinuos veiksmus, nurodyti artimiausią priedangą arba saugiausią įmonės patalpą, patikrinti, ar kelias į saugią vietą nėra užrakintas, užstatytas ar nežinomas“, – aiškina teisininkė.
Kai paskelbiamas raudonasis pavojaus signalas – darbdavys turi stabdyti darbus, jei pavojinga juos tęsti.
„Reikia nukreipti darbuotojus į priedangą arba saugiausią galimą patalpą, pasirūpinti klientais, lankytojais, pacientais, vaikais, vyresnio amžiaus ar negalią turinčiais asmenimis, nepalikti vienų darbuotojų prie kasų, vitrinų, langų, lauke ar kitose rizikingose vietose, užtikrinti, kad darbuotojai nesiblaškytų ir gautų vieną aiškų nurodymą“, – teigia R. Joskaudienė.
Vis dėlto, jos teigimu, yra veiklų, kurių negalima sustabdyti mechaniškai per sekundę: „Tai gydymo įstaigos, avarinės tarnybos, kritinė infrastruktūra, tam tikri gamybos procesai. Bet net tokiais atvejais sauga nėra „atšaukiama“. Tokiose įstaigose turi būti iš anksto aišku, kurios funkcijos tęsiamos, kas lieka, kas traukiasi, kur yra saugesnės patalpos ir kas priima sprendimus.“
Yra veiklų, kurių negalima sustabdyti mechaniškai per sekundę. Tai gydymo įstaigos, avarinės tarnybos, kritinė infrastruktūra, tam tikri gamybos procesai.
R. Joskaudienė
Kai paskelbiamas baltasis signalas, darbuotojai ir įmonė gali imtis įprastos veiklos.
Darbdaviams gali grėsti baudos
Teisininkė R. Joskaudienė įspėja, kad už krizių valdymo ir civilinės saugos teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 526 straipsnyje numatytos baudos.
Įprastai baudos juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims siekia nuo 120 iki 240 eurų, pakartotinai – nuo 180 iki 360 eurų, o kvalifikuotais atvejais, kai kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, – nuo 1 500 iki 6 000 eurų.
Už darbo įstatymų ir darbuotojų saugos bei sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus ANK 96 straipsnyje numatytos baudos darbdaviams, juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 Eur, o jeigu dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių – nuo 1 000 iki 2 000 Eur.
„Jei dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsiranda kitokių sunkių padarinių, Baudžiamojo kodekso 176 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų“, – sako R. Joskaudienė.
Siūlo galvoti apie algoritmo keitimą
Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis teigia, kad darbdavių reakcijos į paskelbtą pavojų buvo įvairios, mat tai nutiko pirmą kartą.
„Tie, kurie turėjo priedangas, darbuotojus ten ir nuvedė. Kiti paliko teisę patiems darbuotojams apsispręsti, ar jie jaučiasi saugūs. Prekybininkai, kurie atsakingi ir už savo klientus, galbūt pasižiūrėjo griežčiau, prekybos tinklai laikinai sustabdė savo veiklą“, – sako A. Romanovskis.
Buvo ir tokių įmonių, kur artimiausią priedangą pavyktų rasti tik už pusės kilometro. „Tuomet reikia vertinti, galbūt ne priedangos ieškoti, bet susirinkti į vietą, kur nėra langų, galbūt nueiti į požeminę stovėjimo aikštelę, kurioje irgi bus saugiau. (...) Bet kokiu atveju tai visiems buvo labai geros pratybos“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.
Verta priminti, kad premjerė Inga Ruginienė trečiadienį teigė, jog nuo šiol gyventojai apie į Lietuvą įskridusius dronus bus informuojami dažniau. Atsižvelgdamas į tai, A. Romanovskis siūlo pasvarstyti, ar nereikėtų ateityje keisti algoritmų. Jei, esant taikos metui, kiekvieną kartą į Lietuvą įskridus dronui, dalis šalies gyventojų eis slėptis, gali sutrikti tam tikros funkcijos.
„Kada į Lietuvos oro erdvę pradėjo skristi balionai, oro erdvė buvo uždaroma ilgesniam laikui. Po to pradėta žiūrėti lanksčiau, balionai būdavo apskrendami. Mes turime mokytis. (...) Todėl reikės išmokti labai tiksliai vertinti rizikas ir jas valdyti. (...) Jei taip nebus – oro uostų uždarymas gali pasirodyti juokas, palyginti su pasekmėmis, kurios būtų po pusdienį stabdant darbą Lietuvoje“, – mintimis dalinosi A. Romanovskis.
