Verslas

2021.08.30 05:30

Pažadas „iki gyvos galvos“: kodėl reikia žinoti, kas yra pensijų anuitetas, ir kaip „Sodra“ užtikrins išmokas iki gyvenimo galo

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.08.30 05:30

Sukaupusieji daugiau kaip 10 tūkst. eurų antrojoje pensijų pakopoje privalės įsigyti anuitetą, kuris jiems užtikrint išmokas visą likusį gyvenimą, net jeigu jų pačių sukaupti pinigai pasibaigs, o mirus anksčiau, likusius pinigus galės paveldėti artimieji. Toks paaiškinimas apie pensijų anuitetus dažnai skamba viešojoje erdvėje, tačiau, kaip bus užtikrinta, kad pinigų tikrai užteks ir, ar visą likusį laiką pensijoje žmogus gaus tokią pačią išmoką? LRT.lt aiškinasi, kaip veikia pensijų anuitetų sistema ir ką reikia žinoti kaupiantiesiems.

Kas yra anuitetas ir kodėl kai kuriems privalu jį įsigyti?

„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė sako, kad pati sąvoka „anuitetas“ nurodo, jog nustatyto dydžio įmokos arba išmokos mokamos apibrėžtą laiko tarpą. Kalbant konkrečiai apie pensijų anuitetą, paaiškina D. Gerulytė, žmogus savo sukauptu turtu ar jo dalimi sumoka už „Sodros“ teikiamą paslaugą – pensijų anuitetų mokėjimą. Tokiu atveju „Sodra“ įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti tokio paties dydžio išmoką iki gyvenimo pabaigos.

„Nesvarbu, ar žmogus trumpai gyvens, ar ilgai gyvens, jau „Sodra“ įsipareigoja jam visą laiką, visą gyvenimą mokėti nustatyto dydžio išmokas“, – sako D. Gerulytė.

Vis dėlto, norint įsigyti pensijų anuitetą, galioja tam tikros sąlygos. Pirmiausia, tai padaryti galima tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus arba išėjus į išankstinę pensiją. Taip pat įsigyti pensijų anuitetą privalo tie, kurie savo antrosios pakopos pensijų fonde sukaupė daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Jeigu žmogus sukaupė mažiau, jis anuitetą įsigyti gali, bet tai nėra būtina. Be to, norint įsigyti anuitetą, privalu nutraukti kaupimą pensijų fonde.

„Tai reiškia, kad žmogus prašymą „Sodrai“ rašo dėl pensijų anuiteto įsigijimo, o pensijų kaupimo bendrovei – dėl pensijų išmokų sutarties sudarymo. Tai yra, kad pensijų kaupimo bendrovė sustabdytų kaupimą ir išmokėtų pensijų sukauptą turtą asmeniui tam tikru būdu“, – procesą paaiškina D. Gerulytė.

Kaip įsigyti pensijų anuitetą?

Anot D. Gerulytės, kai žmogus parašo prašymą dėl pensijų išmokų sutarties sudarymo, pensijų kaupimo bendrovė nutraukia jo kaupimo sutartį ir sudaro pensijų išmokos sutartį.

„Sudarius tokią sutartį, pensijų kaupimo bendrovė mums perduoda informaciją, kad šis žmogus yra sukaupęs „tokią“ sumą ir arba mes jau žinome, kokį anuitetą jis nori įsigyti, arba pensijų kaupimo bendrovė perduoda prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo, kuriame yra nurodyta, kokį anuitetą įsigyja žmogus“, – tęsia D. Gerulytė.

Gavus šią informaciją „Sodros“ specialistai, remdamiesi žmogaus amžiumi, sukauptu turtu ir pasirinktu pensijų anuitetų, apskaičiuoja, kokio dydžio išmokos bus mokamos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasirinktas anuiteto tipas lemia išmokų dydį.

„Sodros“ sprendimas dėl išmokų pateikiamas gyventojui, kuris per 10 darbo dienų turi apsispręsti, ar jis tikrai nori įsigyti anuitetą: „Žmogus turi 10 darbo dienų dar pagalvoti, ar jis tikrai nori įsigyti anuitetą, o gal jis nori grįžti į kaupimą ir dar toliau kaupti, o gal jis sugalvojo, kad ne tokios, o kitokios rūšies pensijų anuitetą norės įsigyti. Tokiais visais atvejais jis turėtų atsisakyti įsigyti anuitetą.“

Jeigu žmogus per dvi savaites arba 10 darbo dienų „Sodros“ neinformuoja, kad įsigyti tokio anuiteto vis dėlto nenori, „Sodra“ informuoja pensijų kaupimo bendrovę, kad sprendimas įsigaliojo ir bendrovė „Sodrai“ perduoda žmogaus sukauptą turtą, paaiškina D. Gerulytė.

Kiek kainuoja pensijų anuitetas?

D. Gerulytės aiškinimu, toks turto perdavimas iš esmės reiškia, kad žmogus už anuitetą sumoka visu savo sukauptu turtu – už šį turtą jam garantuojamos išmokos visą likusį gyvenimą.

Išimtis taikoma tais atvejais, kai žmogus įsigyja atidėtąjį anuitetą, kuris pradedamas mokėti nuo 85-ojo gimtadienio. Tokiu atveju „Sodrai“ perduodama tik dalis žmogaus sukaupto turto. Likusi dalis lieka pensijų fonde, kuris ir moka kaupusiajam periodines išmokas.

Pasirinkus tokį anuiteto variantą, priklausomai nuo kaupiančiojo amžiaus, „Sodrai“ pervedama apie 15 proc. jo sukaupto turto. Taigi už šį anuitetą žmogus sumoka 15 proc. sukauptų pinigų. Kita dalis – 85 proc. – lieka pensijų fonde ir yra panaudojami periodinėms išmokoms.

Kas nutinka, jeigu žmogus neįsigyja anuiteto, nenori įsigyti?

Šiuo metu pensijų fonde sukaupus daugiau kaip 10 tūkst. eurų įsigyti pensijų anuitetą yra privalu, tačiau tai padaryti nėra būtina iškart sulaukus pensinio amžiaus ar išeinant į pensiją, atkreipia dėmesį D. Gerulytė.

„Žmogus paprasčiausiai nieko nedaro ir toliau kaupiasi tas turtas. Jeigu jis neturi su darbo santykiais susijusių pajamų, fonde esantis turtas toliau investuojamas ir jo vertė auga. Jeigu žmogus anuiteto neįsigyja iki pat mirties, pensijų fonde sukaupta suma yra paveldima“, – sako D. Gerulytė.

Ji priduria – kito būdo atsiimti sukauptą turtą nėra, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus sukaupė daugiau kaip 60 tūkst. eurų. Jeigu kaupiančiojo turtas viršijo 60 tūkst. eurų, viršijančią sumą jis gali išsiimti kaip vienkartinę išmoką.

Kaip apskaičiuojama per mėnesį išmokama suma?

Aiškindama procesą, kaip apskaičiuojama per mėnesį gyventojui tenkanti išmoka, D. Gerulytė teigia, kad priimant sprendimą vadovaujamasi nustatytomis formulėmis.

„Tik sudedate į formulę reikalingus skaičius ir ta formulė, kaip galima sakyti, pagamina rezultatą. Formulę pirmiausia sudaro sukaupta suma, kiek žmogus sukaupė pinigų, tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė nuo to amžiaus, kai žmogus įsigijo anuitetą.

Mūsų ekspertai atlieka daug skaičiavimų, analizių ir nustato, kokia tikimybė, kad žmogus gyvens dar 5, 10, 15 metų. Jeigu žmogui šiandien yra 60 metų, o jeigu 65 metai, kokie tikėtina gyvenimo trukmė? Sudaromos tokios mirtingumo lentelės, iš kurių pasižiūrima – šis žmogus gyvens vidutiniškai dar „tiek“ metų. Tai, jeigu labai primityviai aritmetiškai, tai sukaupta suma dalinama iš mėnesių skaičiaus, kiek dar vidutiniškai žmogus gyvens“, – sako D. Gerulytė.

Vis dėlto ji priduria, kad „vidutiniškai“ reiškia, kad dalis įsigyjančiųjų anuitetus gyvens ilgiau, o dalis – trumpiau. Į tai specialistai taip pat atsižvelgia. Į formulę įskaičiuojama ir anuiteto rūšis. Taip pat, kadangi sukaupta suma nėra išmokama vienu kartu, į formulę įskaičiuojama ir tai, kad pinigai bus ir toliau investuojami.

„Pinigai sąskaitoje neguli, nes negalima su pinigais taip elgtis, juos reikia įdarbinti. Tai mes sakome – kiek galime garantuoti, kad tikrai uždirbsime? Dabar į mūsų formulę įskaičiuota 1 proc. garantuota grąža per metus. Mes prie sukaupto turto dar pridedame matematiškai apskaičiuotą sumą, kiek per tą laiką tie pinigai, kurie dar neišmokėti, uždirbs. Tai realiai ta pensijų anuiteto išmoka yra šiek tiek didesnė, nei primityviai padalinus tą sumą iš vidutinės gyvenimo trukmės“, – paaiškina D. Gerulytė.

Iš kur bus paimti pinigai, jeigu žmogaus sukaupta suma baigsis?

Kaip paaiškina D. Gerulytė, net ir pasibaigus gyventojo pinigams, lėšos išmokoms iki gyvenimo galo bus skirtos iš tų gyventojų, kurie vis dėlto mirs anksčiau, nei buvo apskaičiuota. D. Gerulytė pateikia pavyzdį – pasirinkus standartinį anuitetą, kurio išmokos nėra paveldimos, dalis pasirinkusiųjų gyvens ilgiau, nei buvo prognozuojama, o dalis – trumpiau, todėl pastarųjų neišmokėtos išmokos bus skirtos tiems, kurie gyvens ilgiau.

Jeigu vis dėlto žmogus pasirenka, pavyzdžiui, standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu iki 80 metų, šiam žmogui išmokos vis tiek bus mokamos iki gyvenimo galo, tačiau, jeigu žmogus nesulauks 80 metų, iki šio laikotarpio likusios išmokos bus paveldėtos.

Kadangi net ir žmogui mirus anksčiau dalis išmokų atiteks paveldėtojams, skaičiuojama, kad mėnesinė išmoka tokiu atveju yra mažesnė.

Ar visą laiką bus mokama tokio paties dydžio išmoka?

Išmokos per visą pensijos laikotarpį kis, atkreipia dėmesį D. Gerulytė. Kaip minėta, „Sodra“ neišmokėtus pinigus investuoja ir toliau, todėl ateityje išmokas siekiama didinti.

„Aišku, mūsų strategija šiek tiek kitokia, lyginant su pensijų fondais, nes mūsų klientai kitokie, bet mes vis tiek siekiame uždirbti daugiau, kad uždirbtume ne tik tą 1 proc., kurį jau garantavome, bet dar daugiau ir ateityje galėtume didinti tas išmokas. Mes tokio įsipareigojimo neprisiimame, kad didinsime tas išmokas, bet to siekiame.

Jeigu bus uždirbtas papildomas pelnas, mes didinsime tas išmokas, jos didės. Nebus taip, kad 20 mokama tokio paties dydžio išmoka. Per tiek laiko šie pinigai nuvertėtų. Mūsų toks siekis yra, kad mes gana aktyviai investuojame, daug investuojame į akcijas, nes mūsų investavimo horizontas yra ilgas“, – komentuoja D. Gerulytė.

Ji priduria, kad taip pat kas penkerius metus indeksuojamos ir sukauptos sumos, nuo kurių gyventojai privalo įsigyti anuitetą ir gali imtis kitų veiksmų su sukauptu turtu. Taigi 10 tūkst. eurų riba, nuo kurios dabar privalu įsigyti anuitetą, ateityje kis.

Praėjusiais metais pensijų anuitetus įsigijo beveik 500 gyventojų

Remiantis „Sodros“ duomenimis, per metus pensijų anuitetų fondo klientais tapo beveik 500 gyventojų arba daugiau kaip 60 proc. tų, kas sukako senatvės pensijos amžių ir sukaupė 10 tūkst. eurų ir daugiau. Šiuo metu per mėnesį jie vidutiniškai gauna 67 eurų išmoką.

Kaip paaiškina D. Gerulytė, žmonių, jau spėjusių sukaupti daugiau kaip 10 tūkst. eurų nėra daug, nes Lietuvoje pensijų sistema buvo nuolat keičiama, o žmonių atidedamos sumos nėra didelės. Be to, kaupiantieji pensijai nuo pat pradžių, tai daro dar tik 18 metų, kai paprastai vien privalomasis darbo stažas siekia 30 metų.

„Kuo ilgiau yra investuojama, tuo kaupiamųjų palūkanų efektas yra didesnis. Kaip pavyzdį pasakysiu – vieną eurą investavome 20 metų su vidutine 5 proc. grąža, (...) tas 1 euras po 20 metų bus daugiau kaip 2,6 euro. Vadinasi, daugiau kaip dvigubai ta suma padidėjo. Jeigu investuosime 40 metų, tas vienas euras jau bus virš 7 eurų. Tai yra daugiu kaip 7 kartus padidės“, – sako D. Gerulytė.

R. Lazutka: reikia atviru tekstu pasakyti, kad dalis pinigų nebus panaudoti anuitetui

LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad pensijų anuitetų sistema tam tikra prasme gyventojams veikia kaip draudimas – jie gali būti garantuoti, kad išmokas gaus iki gyvos galvos. Tačiau tuo pat metu jiems klausimų kelia tai, kaip anuitetai išmokami.

Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos, derėtų aiškiai nurodyti, kad, įsigydami anuitetą, gyventojai visos sukauptos sumos neatgauna ir jos dydis priklauso nuo anuiteto rūšies.

„Reikia atviru tekstu pasakyti, kad „žmogus sukaupė 10 tūkst. eurų, 5 tūkst. eurų bus panaudoti jo anuiteto mokėjimui iki gyvos galvos, o 5 tūkst. eurų nebus tam panaudojami“. Tada kyla klausimas, kaip tie 5 tūkst. bus panaudojami?“ – sako profesorius.

Kaupiančiųjų pensijai asociacijos pirmininkas Jonas Dirginčius akcentuoja ir tai, kad anuitetų mokėjimo perdavimas „Sodrai“ apskritai prieštarauja pensijų sistemos reformos idėjai. Anot jo, pakeitimai buvo padaryti būtent siekiant mažinti mokestinę naštą.

„Kai priėmėme, kad pensijų anuitetai perduodami „Sodrai“, iš esmės tai paneigė reformos tikslą, nes pareiga mokėti vėl buvo sugrąžinta valstybei. Artėjant rinkimams, tai visada yra būdas įstatymų leidėjams pakeisti formulę ir pasakyti – kokie mes geri, mes paėmėme ir padarėme. (...)

Kitas dalykas – dėl ko sugrąžino [anuitetus „Sodrai“]? Pensijų anuitetų įsigijusių žmonių per pastaruosius metus buvo 500. Pensijų fondų bendrovės visiškai nebuvo suinteresuotos ruošti pasiūlymus, daryti reklaminę kampaniją, nes masto ekonomija per maža. (...) Buvo iš jų pusės logika tokia“, – tikina J. Dirginčius.

Pensijų anuitetą lygina su draudimu

J. Dirginčius laikosi pozicijos, kad pensijų fonde sukaupti pinigai galėtų būti atiduoti gyventojui kaip vienkartinė išmoka, o ne dalimis, nes tai – paties gyventojo turtas.

„Logiškai mąstant, tuos pinigus žmogui turėtų atiduoti. Savo esme pensijų anuitetas yra draudimas. T. y., pasirenkate vieną iš dviejų variantų. Vienas variantas – jums moka po truputį jūsų sukauptą sumą, kol ta suma pasibaigs, bet jūs už jos administravimą dar truputį susimokate. (...)

Kitas variantas – jie pasiskaičiuoja, kokia yra vidutinė pragyvenimo trukmė ir jums mokės, nepriklausomai nuo jūsų sukauptos sumos. Pagal ją, žinoma, išmoka jums priklauso, bet tai yra draudimas. (...) Tai kodėl žmonės yra verčiami pirkti draudimo paslaugą už jų sukauptus pinigus?“ – svarsto J. Dirginčius.

Kita vertus, priduria jis, žmogui atidavus visus jo sukauptus pinigus, jis su jais gali pasielgti neracionaliai. Pašnekovo teigimu, gyventojui priėmus neracionalų sprendimą ir išleidus visus savo pinigus ar netgi pakliuvus į sukčių rankas, kaupimas antrojoje pakopoje taip pat prarastų savo tikslą padidinti pajamas pensijoje.

„Kai žmonės praranda savo pinigus, jie bėga pas valstybę ir prašo pašalpos. Ar galima pasitikėti visais žmonėmis, kad jie racionaliai elgsis su savo pinigais, ar vis dėlto valstybė turėtų įsikišti į tą mokėjimą, kad žmogus nepadarytų nesąmonės?“ – komentuoja J. Dirginčius.

R. Lazutka: išmokos nebus tokios reikšmingos

R. Lazutka taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ateityje pensininkais tapsiantys žmonės sukaups vis didesnes sumas, nes jie kaups ilgesnį laiką arba galės kaupti įmokėdami didesnes sumas. Vis dėlto profesorius tvirtina – remiantis dabar pensijų anuitetus jau įsigijusių žmonių patirtimi, galima susidaryti įspūdį, kokia dalis prie pensijos galės būti pridėta.

„Jeigu žmonės ilgesnį laiką kaupia, žinoma, tos išmokos turėtų būti didesnės. To nėra kaip ginčyti. Bet vis tiek jos nebus tokios reikšmingos, kaip buvo išlieta aistrų ir pastangų. Dabartinė valdžia kaip tik tai rodo – (...) didžiausias dėmesys vis tiek skiriamas „Sodros“ pensijai. Jeigu paskaitytume, kas buvo rašoma apie 2000 m., kai buvo įvedama antroji pakopa, buvo tokios idėjos, kad reikia pakeisti „Sodros“ sistemą, nes ji neefektyvi, o privati yra efektyvesnė“, – teigia R. Lazutka.

Komentuodamas tai, kad „Sodra“ pervestą gyventojų turtą ir toliau investuos, R. Lazutka atkreipia dėmesį, kad informacija apie šį investavimą turėtų būti skelbiama viešai – gyventojai turėtų žinoti, kokie investavimo instrumentai naudojami ir kokie yra tokio investavimo rezultatai.

„Jeigu „Sodra“ tuos pinigus investuoja – perka už juos akcijas, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą – tai atsiranda dar ir investavimo rizika. Aišku, dalis pinigų guli tiesiog sąskaitoje, nes nuolat reikia išmokėti ir su tam tikra atsarga, bet, jeigu investuoja bent dalį tų anuitetų fondų lėšų, kas bus, jeigu vertybinių popierių rinkose yra nuosmukis, o pinigų „Sodrai“ reikia išmokoms? Ji turi parduoti, negalėdama laukti, kol rinkos atsistatys. (...) Investicijų kryptys, investavimo tvarka, investiciniai sprendimai „Sodros“ anuitetų fondų turėtų būti labai atidžiai prižiūrimi“, – tvirtina R. Lazutka.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt