Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ginasi, kad naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ uždraudė vykdydama Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą, tačiau patikina, kad bus bandoma ieškoti kompromisų. VMVT kreipsis į Europos Komisiją, kad tokie pavadinimai, kaip „riešutų sviestas“, „aguonų pienas“ ar „obuolių sūris“, galėtų išlikti ant produktų pakuočių.
Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo diskutuojama, ar riešutų kremą gaminanti įmonė gali naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“.
LRT.lt primena, kad dar prieš didžiąsias metų šventes VMVT riešutų kremą gaminančiai įmonei, kurios pavadinimas ir prekės ženklas yra „Sviestas sviestuotas“, uždraudė naudoti prekės ženklą, nes jis esą gali klaidinti vartotojus, jog produktas pagamintas iš pieno, nors taip nėra.
Taip pat skaitykite
Kaip Seimo posėdyje pažymėjo VMVT Maisto skyriaus vedėja Ona Keblienė, sprendimą drausti naudoti pieno produktų pavadinimus augalinės kilmės gaminiams ETT priėmė dar 2017 m. metais.
„Tuo metu virė diskusijos, ar tofu sūris, kuris yra augalinės kilmės, gali būti vadinamas sūriu. Po ETT sprendimo tapo aišku, kad, kalbant apie augalinės kilmės produktus, sojų gaminius, riešutų kremus, negali būti vartojami jokie pieno terminai“, – pažymėjo specialistė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad po ETT sprendimo Lietuva taikė vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, kad verslininkai ir gamintojai galėtų pakeisti pavadinimus.
„Kad būtų kuo mažesnė našta ir praradimai verslui“, – sakė O. Keblienė.
Vis dėlto VMVT specialistė pažymėjo, kad nors draudimas yra taikomas visoms Europos Sąjungos valstybėms, tam tikrais atvejais produktų pavadinimams gali būti taikomos išimtys, jei valstybė narė produktų pavadinimą įtraukia į vadinamąjį Išimčių sąrašą.
„Dalis valstybių narių tą sąrašą yra pasipildžiusios. Todėl, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje galima matyti apie 20 produktų, kurie yra augalinės kilmės, tačiau jų pavadinimuose naudojami pieno produktų terminai. Pavyzdžiui, riešutų kremą jie gali vadinti riešutų sviestu (angl. – peanut butter)“, – aiškina O. Keblienė.
Ji pažymėjo, kad, ETT priėmus sprendimą dėl draudimo augalinės kilmės produktus vadinti pieno kilmės produktų pavadinimais, Žemės ūkio ministerija dėjo pastangas, kad Išimčių sąrašas būtų papildytas ir lietuviškais produktais, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas.
„Kad mūsų gamintojai, kaip ir kitų šalių gamintojai, galėtų laisvai naudoti tokius pavadinimus, kaip „slyvų sūris“, „obuolių sūris“, „aguonų pienas“, „žemės riešutų sviestas“, „kokosų pienas“. Tuos terminus, kurie tradiciškai mums buvo priimtini ir kurie mūsų neklaidino. Tačiau Europos Komisijos atsakymas mums buvo nepalankus. Buvo gautas atsakymas, kad sprendimą dėl šių pavadinimų reikėjo priimti dar tada, kada Lietuva stojo į Europos Sąjungą“, – aiškino VMVT specialistė.
Paaiškino, kodėl galima naudoti „Paukščių pieno“ pavadinimą
Seimo komiteto posėdyje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kodėl parduotuvių lentynose galima rasti produktų, kurių pavadinimai nėra susiję su gaminio sudėtimi, tačiau jie nėra draudžiami.
VMVT Maisto skyriaus vedėjos O. Keblienės teigimu, ETT sprendimas dėl pavadinimų yra taikomas tik augalinės kilmės produktams.
„Bičių pienelis nėra augalinės kilmės produktas, todėl toks terminas ir toliau gali būti naudojamas. Prekės ženklas „Paukščių pienas“, kuris yra naudojamas saldainių pramonėje, toliau gali būti laisvai vartojamas, nes tai yra saldainiai, kurių sudėtyje yra ir pieno, ir sviesto“, – aiškina specialistė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis žmonių pastebėjo, jog pieno pramonėje veikiančios įmonės naudoja prekės ženklus, kurie susiję su pienu, tačiau gaminama produkcija nebūtinai yra pienas.
„Reikia pažymėti, kad vienintelis sektorius, kuris be apribojimų gali naudoti pieno terminus, ir yra pieno sektorius. Pieno pramonės įmonės ir toliau gali naudoti pavadinimus, prekės ženklus, kuriuose vartojami terminai, susiję su pienu“, – sako O. Keblienė.
Taip pat skaitykite
VMVT kreipsis į Europos Komisiją
VMVT atstovė pažymėjo, kad įmonė „Sviestas sviestuotas“ ir toliau gali naudoti savo juridinį pavadinimą, nes tai yra įmonės rekvizitai.
„Jie ir toliau galės būti laisvai nurodomi ženklinant produktus, juos pristatant interneto erdvėje“, – patikino O. Keblienė.
Tačiau prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“, remiantis ETT sprendimu, negalės būti naudojamas, kol nebus priimtas palankus Europos Komisijos sprendimas. Iki to laiko įmonei pasiūlyta susitarti dėl pereinamojo laikotarpio ir galvoti apie planą B.
„Įmonei pasiūlėme kelis variantus. Vienas iš jų – kreiptis dėl pereinamojo laikotarpio taikymo pagal pačios įmonės sugalvotus argumentus. Mes ir Žemės ūkio ministerija dirbtume su Europos Komisija, kad vis dėlto būtų papildytas Išimčių sąrašas. Tačiau reikėtų turėti ir planą B, kas bus, jei Europos Komisija atsakytų nepalankiai. Taip pat noriu pridurti, kad draudimas nėra nacionalinės teisės klausimas. ETT pasisakė labai griežtai ir tai nėra VMVT ar Lietuvos sugalvoti reikalavimai“, – sakė O. Keblienė.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavusi įmonės „Sviestas sviestuotas“ savininkė Dovilė Stonė pažymėjo, kad nereikia maišyti produkto pavadinimo ir prekės ženklo, apie jį ETT sprendime nėra kalbama.
„ETT sprendime yra kalbama apie produktų pavadinimus, o „Sviestas sviestuotas“ yra ne pavadinimas, o prekės ženklas“, – aiškino D. Stonė.
Įmonės savininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad jos naudojamas prekės ženklas yra frazeologizmas, o jo prasmę reikėtų vertinti kaip žodžių junginį.
„Mums taip pat atrodo, kad VMVT peržengė savo kompetencijos ribas vertindama, ar prekės ženklas gali klaidinti vartotoją, nes šį dalyką Lietuvoje vertina Patentų biuras, jis tai jau atliko, kai įmonė pateikė prašymą patentuoti prekės ženklą dar 2016 m.“, – pažymėjo verslininkė.
D. Stonė paprašė, kad VMVT dar kartą įvertintų priimtą sprendimą ir leistų įmonei naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“.
