Teisėsauga tęsia ikiteisminį tyrimą dėl beveik 8 mln. eurų įvertintos žalos gamtai, kurią galėjo padaryti Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD). Toliau aiškinamasi, ar Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė iš tiesų atliko darbus Nemune nepaisydama įstatymų. Tyrime įtarimai kol kas niekam nepareikšti. Visgi minėtoje istorijoje klausimų kol kas daugiau nei atsakymų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų Nemuno gilinimo darbų ir pylimo supylimo, tačiau įtarimai niekam nepareikšti.
- Aplinkosaugininkai tyrimą pradėjo po visuomenės pranešimų, o mokslininkų ekspertizė patvirtino upės vagos pagilinimą ir neigiamą poveikį ekosistemai.
- Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiavo, kad galimai padaryta žala siekia beveik 8 milijonus eurų, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.
- VVKD, kurios darbai tiriami, teigia, kad vykdė tik upės valymą, o ne gilinimą, todėl poveikio aplinkai vertinimas nebuvo reikalingas.
- Po žinios apie galimą žalą, VVKD valdyba atšaukė vadovą Vladimirą Vinokurovą iš pareigų.
Įtarimai niekam nepareikšti
Jau penkis mėnesius teisėsauga aiškinasi peripetijas dėl VVKD atliktų darbų Nemune ties Alytumi. Tačiau per visą šį laiką klausimų minėtoje istorijoje vis dar daugiau nei atsakymų. Naujausią informaciją apie tyrimo eigą LRT.lt komentavusi Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė nurodė, kad šiuo metu toliau atliekami suplanuoti proceso veiksmai, renkami duomenys, apklausiami asmenys.
Tiesa, kaip paaiškėjo, tiek dėl galimai atliktų Nemuno gilinimo darbų, tiek dėl galbūt neteisėtai supilto pylimo atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas.
„Šioje tyrimo stadijoje pranešimai apie įtarimus niekam nėra įteikti, nėra asmenų, kuriems būtų skirtos kardomosios priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl galimai aplinkai padarytos žalos, atliekant Nemuno vagos gilinimo darbus bei suformuojant pylimą, yra atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas.
Šiame ikiteisminiame tyrime taip pat aiškinamasi, ar suformuotas pylimas yra supiltas teisėtai, koks tai gruntas, koks jo kiekis, bei nustatinėjamos kitos tyrimui reikšmingos aplinkybės“, – LRT.lt skirtame komentare nurodė Kauno apygardos prokuratūros atstovė.
Tyrimas – po visuomenės įsitraukimo
LRT.lt primena, kad aplinkosaugininkai tyrimą Nemune pradėjo po to, kai 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje socialiniuose tinkluose ir telefonu buvo gauta pranešimų apie galimus pažeidimus vykdant darbus upės vagoje.
Taip pat skaitykite
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipėsi į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkus, kurie atliko upės hidromorfologinių pokyčių ekspertinį vertinimą ir išanalizavo VVKD batimetrinių matavimų duomenis. Šie tyrimai skirti nustatyti upės dugno reljefo, gylio pokyčius ir atliktų darbų poveikį upei.
Tyrimo metu nustatyta, kad vietomis upės vaga buvo dirbtinai pagilinta, nors tokiais atvejais privalomas poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat nustatyta, kad tam tikruose upės ruožuose darbai vykdyti už numatytų ribų. Ekspertų vertinimu, iš upės dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai nėra natūralūs nešmenys, o ledyno nuogulos. Jų panaudojimas pakeitė vagos reljefą ir natūralią srovės dinamiką, sukeldamas neigiamus pokyčius upės ekosistemai.
AAD užsakymu ekspertinį vertinimą atlikusių Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimo centro mokslininkai nustatė, kad tirtose darbų vykdymo zonose reikšmingai sumažėjo žuvų tankis, rūšinė įvairovė. Taip pat smarkiai sumažėjo dugno bestuburių, moliuskų gausa.
Gresia baudžiamoji atsakomybė
Įvertinę visą surinktą medžiagą, aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad Susisiekimo ministerijai pavaldi įmonė galimai galėjo padaryti žalos už beveik 8 milijonus eurų.
Taip pat skaitykite
Tiek AAD, tiek galimą žalą gamtai tyrę mokslininkai įsitikinę, kad VVKD atliko upės gilinimą, todėl prieš tai buvo būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Savo ruožtu darbus atlikusi bendrovė aiškina, kad buvo atliekamas tik upės valymas, todėl minėto vertinimo atlikti nereikėjo.
Visą surinktą medžiagą AAD dar praėjusių metų rudenį perdavė teisėsaugai, galiausiai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį.
Joje numatoma, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Kaip praėjusių metų gruodį pranešė LRT RADIJAS, dėl VVKD atliktų darbų Nemune teisėsauga pradėjo ir dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl gilinant Nemuno vagą upėje galbūt neteisėtai suformuoto pylimo.
Taip pat skaitykite
„Šio ikiteisminio tyrimo metu aiškinamasi, ar suformuotas pylimas yra supiltas teisėtai, koks tai gruntas, koks jo kiekis, bei nustatinėjamos kitos tyrimui reikšmingos aplinkybės“, – anuomet nacionaliniam transliuotojui sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė A. Pociūtė.
Aplinkosaugininkams paskelbus žinią dėl galimo žalos masto, vos po kelių dienų VVKD pranešė, kad minėtos bendrovės valdyba priėmė sprendimą atšaukti vadovą Vladimirą Vinokurovą iš pareigų. Praėjusių metų lapkričio 20-oji buvo paskutinė jo darbo diena.
VVKD yra akcinė bendrovė, 100 proc. jos akcijų priklauso Susisiekimo ministerijai.
