Dėl įtemptų santykių su Pekinu žvalgybai sunku identifikuoti ir suprasti dabartinę situaciją Kinijoje bei kaip jaučiasi ten gyvenantys lietuviai, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis. Todėl, pasak jo, tam tikras diplomatinis apsikeitimas su šia šalimi būtų naudingas Lietuvai nacionalinio saugumo prasme.
„Viena vertus, kokią situaciją dabar turime su Kinija – mums sunku suprasti ir identifikuoti Kinijos situaciją, apie ką Kinija yra šiuo metu, kaip jaučiasi mūsų piliečiai Kinijoje, keliaujantys, gyvenantys ten. Vis dar pasitaiko akademinės bendruomenės tam tikrų santykių, nors, atrodo, aiškiai įvardytos rizikos tą darant. Turime platų spektrą neatsakytų klausimų“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė R. Bridikis.
„Negaliu vertinti kaip greitai ir kokiu būdu turėtų būti atkurtas diplomatinis atstovavimas abiejose pusėse. Bet logiška būtų sakyti, kad tam tikras diplomatinis apsikeitimas būtų naudingas ir mūsų nacionalinio saugumo prasme, vertinant, į kokią aplinką papuola mūsų piliečiai“, – pridūrė jis.
Vis tik VSD vadovas atkreipia dėmesį, kad žvalgybos vertinimas Kinijos atžvilgiu nesikeičia – gyvenantys ar keliaujantys į šią šalį asmenys susiduria su persekiojimu ir bandymais įtraukti į žvalgybinę veiklą.
„Kitas aspektas, kad, taip, situacija nesikeičia. Kaip ir minėjau, tiek verslo atstovai, tiek ir keliaujantys, tiek gyvenantys, tiek akademinė bendruomenė Kinijoje susiduria su intensyviu persekiojimu, bandymu suvilioti tam tikromis galimybėmis, platesniais horizontais, įtraukiant į žvalgybinę veiklą, ieškant žmonių silpnybių, domėjimosi, prieigos. Iš žvalgybų tarnybų perspektyvos niekaip negalėčiau išskirti, ar Rusija, Baltarusija, ar Kinija – tarnybos veikia vienodai arba arti viena kitos modelio. Kinijos tarnybos taip pat veikia agresyviai“, – dėstė jis.
Be to, R. Bridikis primena, kad anksčiau Pekinas žvalgybinę veiklą Lietuvoje vykdydavo per Kinijos ambasados Vilniuje darbuotojus.
„(...) Iki Taivaniečių atstovybės atidarymo – žvalgybos tarnybų veikimas iš Kinijos pusės buvo per ambasadą. Jie buvo pagrindiniai veikėjai, jie buvo pagrindiniai įtakos darytojai ir informacijos rinkėjai Lietuvoje. Be abejo, jų beatodairiškas veikimas formuojant nuomonę, inspiruojant tam tikrus protestus, tam tikrą veiklą buvo orientuotas per čia esančią ambasadą ir joje esančius atstovus. Visą laiką turi balansuoti ir vertinti naudą bei tam tikrus praradimus“, – dėstė VSD direktorius.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – Europos Sąjunga (ES) teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.
