Pentagono vadovas Iraną ragina pasinaudoti pratęsta galimybe derėtis su Jungtinėmis Valstijomis, įspėjęs, kad prieš Teheraną vykdoma jūrinė blokada tęsis „tiek, kiek reikės“. Tačiau nežinomybė menkina įmonių lūkesčius. Vokietijoje atliktas tyrimas rodo, kad šalyje verslininkų nuotaikos dėl padėties prastėjo labiau nei prognozuota, kai analitikai įspėja, kad net ir karui kada nors pasibaigus, padėtis jau nebegrįš į tokią, kokia buvo iki konflikto – brangs draudimas laivybos bendrovėms, o dėl to – ir eksporto per Hormuzo sąsiaurį kaina, suvokiant grėsmes ir tiekimo linijų trapumą.
Paliaubos pratęstos, sprogimai negriaudi, bet jūrinė blokada – tai to paties karo tąsa. Ir jo padariniai, jei ir neakivaizdžiai, justi visur, sako padėtį Irane stebintys analitikai.
„Yra prastovų, atleidimų iš darbo. Daugelis žmonių negali dirbti nuo sausio. Privačios įmonės atleidžia darbuotojus. Net taksi vairuotojai sunkiai verčiasi, nes nėra keleivių“, – sako politikos analitikas Hosseinas Rassamas.
Kai kurios ligoninės Irane jau ima skaičiuoti medikamentų atsargas. Padėtis, sako jų vadovai, valdoma, bet neaišku ar ilgam.
„Vaistų sandėlyje turime tik dviem mėnesiams, o veikliųjų medžiagų ir tarpinių produktų vaistų gamybai – irgi tik dviem mėnesiams“, – teigia ligoninės vadovas Arašas Anisijanas.
Irane tiekimo trikdžiai ne tik dėl amerikiečių blokados, bet ir smarkiai stringančio susisiekimo oru, apribojus ne tik keleivinių, bet ir krovininių skrydžių srautus.
„Jei viskas taip ir toliau klostysis, manau, kad medicinos priemonių ims trūkti. Kitas didysis rūpestis – naftos chemijos produktai, iš kurių gaminami švirkštai ir intraveninių vaistų rinkiniai. Nerimaujame, kiek ilgai valstybės atsargų užteks užpildyti sandėliams“, – tikina vaistinės direktorė Azade Salem.
Bet režimo, kai kurių vertinimu, dabar net radikalesnio nei anksčiau, pakantumas ekonominiam skausmui visada buvo didelis, juolab lyginant su skausmu, kurį, užblokavęs Hormuzo sąsiaurį, pasirengęs kelti visam pasauliui.
Užspaudus svarbią ekonomikos arteriją, visame pasaulyje auga ir degalų, ir kitų naftos produktų – kaip antai plastiko – kaina. O nesant aiškumo, kada viskas galėtų baigtis, ir lūkesčiai dėl ateities maži.
„Bendrovės labai sunerimusios dėl to, kas laukia. Čia esminis veiksnys, žinoma, yra Irano krizė – auganti energijos kaina, nuogąstavimai dėl palūkanų normos ir tiekimo problemų“, – sako IFO instituto vadovas Clemensas Fuestas.
Ko gero, didžiausių sukrėtimų laukiama aviacijoje, kai aviacinių degalų atsargos gali baigtis po pusantro mėnesio.
„Manau, aviacija yra ta sritis, kurioje padėtis per ateinančias porą savaičių tikriausiai blogės“, – įsitikinęs „Chevron Corporation“ generalinis direktorius Mike‘as Wirthas.
Prastėjantys lūkesčiai verslininkus skatina juos mažinti ir keleiviams.
„Skrydžių gali būti ne tiek daug, kiek jų būtų įprastomis sąlygomis. Lėktuvai, ko gero, bus labiau užpildyti. Ir taip, bilietų kainos gali būti didesnės“, – priduria „Chevron Corporation“ generalinis direktorius.
Švedijoje vyriausybė neatmeta galimybės, kad krizei tęsiantis, degalus vartotojams gali tekti normuoti, nors kol kas tai tik kraštutinis scenarijus.
„To negalima atmesti, tačiau šiuo metu neplanuojame įvesti jokių apribojimų“, – teigia Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Ir krizei kada nors pasibaigus, ekonomistai įspėja ruoštis liekamiesiems reiškiniams, dabar jau visiems suvokiant, ką pasauliui reiškia Hormuzo sąsiaurio kontrolė.
