Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) uždraudus riešutų kremą gaminančiai įmonei naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, kadangi jis gali klaidinti vartotojus, į konfliktą įsikišo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. VMVT internetinėje svetainėje pasigesta informacijos apie prekių ženklinimą, raginama siūlyti keisti teisės aktus.
LRT.lt primena, kad dar prieš didžiąsias metų šventes VMVT riešutų kremą gaminančiai įmonei, kurios pavadinimas ir prekės ženklas yra „Sviestas sviestuotas“, uždraudė naudoti prekės ženklą, nes jis gali klaidinti vartotojus, jog produktas pagamintas iš pieno, nors taip nėra.
Taip pat skaitykite
VMVT specialistė Rita Sadūnaitė pažymėjo, kad 2017 m. Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, draudžiantį augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais, todėl ir prekės ženklo turi nelikti.
Reaguodama į draudimą įmonei naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į VMVT ragindama numatyti teisės aktų pakeitimus.
Kaip rašoma ministerijos kreipimesi, perteklinė reguliacinė našta riboja šalies įmonių veiklą, mažina prekių ir paslaugų konkurencingumą, o už verslo priežiūrą atsakingos institucijos privalo dėti visas pastangas, kad ūkio subjektams keliami reikalavimai būtų motyvuoti, aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nedviprasmiški.
„Todėl (...) prašome VMVT užtikrinti reguliacinės aplinkos aiškumą ir pasiūlyti tam būtinus teisės aktų pakeitimus“, – rašoma VMVT adresuotame laiške.
Taip pat pažymima, kad VMVT internetinėje svetainėje pasigesta informacijos apie prekių ženklams taikomus teisės aktus.
„EIM specialistams, peržvelgusiems VMVT interneto svetainės skiltį „Maisto produktų ženklinimas“, nepavyko rasti informacijos apie prekės ženklams (ypač augalinės kilmės maisto produktų prekės ženklams) taikomus teisės aktų reikalavimus“, – rašoma ministerijos laiške.
Todėl ministerija prašo VMVT papildyti savo interneto svetainę informacija apie prekės ženklams, ypač augalinės kilmės maisto produktų prekės ženklams, taikomus teisės aktų reikalavimus ir atnaujinti kontrolinį klausimyną.
Ministerijos rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ES reglamentas ir ES teismo išaiškinimai, kuriais remiasi tarnyba, gali kelti „pagrįstų klausimų“ verslui, todėl svarbus tinkamas nuostatų išaiškinimas ir taikymas praktikoje.
„Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame reglamente tarp apie maisto produktą pateikiamos informacijos ir aprašomajai arba vaizdinei medžiagai keliamų reikalavimų nėra minimi reikalavimai prekės ženklui. Manytina, kad ūkio subjektams gali kilti pagrįstų klausimų dėl minėto reglamento ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos taikymo praktikoje, tiek registruojant prekės ženklus, tiek ženklinant į rinką tiekiamus produktus.
Manome, kad šių nuostatų išaiškinimas ir taikymas praktikoje itin svarbus ne tik registruotiems naujiems, bet ir didelę vertę turintiems ir rinkoje įsitvirtinusiems prekių ženklams, kurie įregistruoti ar pradėti naudoti dar prieš reglamento įsigaliojimą ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą“, – rašoma ministerijos laiške.
Įmonė prekės ženklą naudoja ilgiau nei 6 metus
Komentuodama situaciją dėl draudimo naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė dar praėjusią savaitę teigė, kad yra nesąmonė, jog smulkusis verslas turi dėti tiek daug pastangų, siekiant išsaugoti prekės ženklas.
Visiškai pritariu, kad nesąmonė yra, jog šitas nedidukas verslas turi nueiti tokius kryžiaus kelius dėl pavadinimo.
„Visiškai pritariu, kad nesąmonė yra, jog šitas nedidukas verslas turi nueiti tokius kryžiaus kelius dėl pavadinimo (prekės ženklo – LRT).
Kaip ir minėjau, yra daugybė panašių atvejų, ar tai būtų dėl klaidinančio ar neklaidinančio prekės ženklo, ar tai būtų dėl galimybės vadintis, kaip nori, užsienio kalba registruoti įmonę, dėl reklamos iškabų. Visa tai yra verslo reguliavimo klausimai, o tai mums yra vienas iš prioritetų. Šiai reformos trajektorijai bus skirtas ypatingas dėmesys“, – praėjusią savaitę sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Taip pat skaitykite
Kaip LRT.lt teigė įmonės „Sviestas sviestuotas“ savininkė Dovilė Stonė, VMVT nurodė nuo sausio 8 d. nebenaudoti prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ augalinės kilmės produktams ženklinti. Moters teigimu, tai padarytų neigiamą įtaką verslui, nes prekės ženklas yra naudojamas daugiau nei 6 metus, o žmonės jį atpažįsta.
„Esame suglumusios, nes prekės ženklo keitimas reikštų, kad tapsime nebeatpažįstamos. Iš naujo reikėtų pelnyti klientų pasitikėjimą, o mažam verslui tai yra sudėtinga. (...) Kol kas konsultuojamės su teisininkais, kokios yra mūsų galimybės išsaugoti prekės ženklą ir kiek mes čia esame teisios. Tačiau kartu galvojame ir naują prekės ženklą“, – aiškino įmonės savininkė D. Stonė.
Su pienu susiję terminai negali būti vartojami apibūdinant augalinius produktus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad sprendimą dėl mažosios bendrijos (MB) „Sviestas sviestuotas“ priėmė, reaguodama į įvairius patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir ES teisės aktų nuostatas bei Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą dėl specifinių terminų vartojimo draudimo reklamuojant ir prekiaujant augaliniais produktais.
Kaip praneša VMVT, pieno terminai iš principo negali būti teisėtai vartojami apibūdinant grynai augalinį produktą. Institucija pažymi, kad pavadinimas „pienas“ ir pavadinimai, kurie reiškia tik pieno produktus, gali būti teisėtai naudojami apibūdinant grynai augalinį produktą tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu produktas būtų įtrauktas į specialų EK sprendimu patvirtintą išimčių sąrašą.
VMVT taip pat komentavo, kad, siekdama sumažinti administracinę naštą gamintojams ir platintojams, suteikė pereinamąjį laikotarpį, kuris leido įmonėms išsiparduoti turimus produktų likučius ir pasigaminti naujas etiketes, atitinkančias teisės aktų nuostatas. Beveik metų laiko – iki 2019 m. sausio 1 d. – laikotarpis buvo skirtas tam, kad verslas spėtų pasiruošti naujiems reikalavimams ir išvengtų nuostolių.
VMVT specialistai pabrėžia, kad priimtu sprendimu nėra kalbama apie įmonės pavadinimo naudojimo draudimą, o tik apie prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ ir kitų ženklinimo teiginių naudojimą ženklinant augalinės kilmės produktus. Įmonės pavadinimo (MB „Sviestas sviestuotas“) naudojimas nėra ribojamas ETT sprendimu, todėl jis ir toliau gali būti naudojamas nurodant gamintojo rekvizitus ant visų produktų.
