Dešimtojo dešimtmečio visuomenei Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas sociologas Daumantas Stumbrys priskiria vadinamąją postsovietinę sveikatos ir mirtingumo krizę, o tyrimuose jis nagrinėja vyrų alkoholio vartojimą. Alkoholį išbandantys ir perkantys vaikai, spaudimas gerti darbe – tai keli šio laikotarpio akcentai, vėliau nuvedę link skaudžių pasekmių.
Duobė, kurioje atsidūrė dalis visuomenės
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje išaugo savižudybių ir mirčių nuo alkoholio skaičius. 1994 metais Lietuva pasiekė mirčių nuo alkoholio piką – 239 mirtys šimtui tūkstančių gyventojų, arba du kartus daugiau nei tuometis Europos Sąjungos vidurkis, o alkoholio daroma žala sveikatai didžiausia buvo 1994–2007 metais, rodo statistika.
Ieškodami krizės priežasčių, sociologai, kalbėdami apie dešimtąjį dešimtmetį, mini anominę situaciją – laikotarpį, kai senos normos nebeveikė, o naujos dar nebuvo susiformavusios.
„Žmonės atsidūrė tarp dviejų sistemų, kuriose galiojo skirtingos taisyklės, ir ne visi sugebėjo prie to prisitaikyti“, – teigia D. Stumbrys LRT RADIJO laidoje „Buvo nebėra“.
Ši nežinomybė ir nesaugumas ypač paveikė vidutinio amžiaus vyrus, kurie jautė stiprų spaudimą būti šeimos maitintojais, bet dažnai neturėjo galimybių šį vaidmenį įgyvendinti. Užsidarius gamykloms ir išaugus nedarbui, dalis jų neteko ne tik pajamų, bet ir savo socialinio vaidmens. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, primena LRT archyviniai reportažai, miestai turėjo improvizuotas darbo biržas gatvėse, kur būriuodavosi bedarbiai ir laukdavo padienių darbų.
„Mes nesame degradavę ar nusigėrę, bet mūsų vietas užėmė pažįstamų pažįstami, žmonės su diplomais“, – slėpdamas veidą pasakoja žurnalistų kalbinamas vyras, anksčiau dirbęs gamykloje.
Anot sociologo, jei darbo netekusios moterys galėjo būti namų šeimininkėmis ir jų nesmerkdavo, visai kitokia buvo vyrų padėtis.
„Vyrai, kuriems nepavyksta įgyvendinti standartinio vyriškumo modelio, ne tik patiria finansinių iššūkių, bet ir kenčia. Jeigu esi bedarbis, neturi darbo, tikrai nėra ko girtis, ypač tuo laikotarpiu“, – sako D. Stumbrys.
Krizę išgyvenantys vyrai dažnai griebdavosi alkoholio. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje alkoholinius gėrimus vartoja tiek vyrai, tiek moterys, tačiau vyrams daug dažniau dėl to kyla problemų. Darbo ar turto netekimas ir skyrybos yra pagrindiniai kritiniai įvykiai, kurie lemia dažnesnį alkoholio vartojimą, o po to – ir priklausomybę.
„Gyvenimas staiga pasisuka. Kai, grįžęs iš darbo vakare, išgeri du butelius alaus, jokių socialinių pasekmių nėra, kitą rytą eini į darbą. Kai netenki darbo, gali išgerti tris, keturis alaus, nes atsikėlus nereikės eiti į darbą, o gal iš karto vieną butelį [stipraus alkoholio]?“, – pasakoja sociologas.
Tyrimai taip pat rodo, kad alkoholio vartojimas smarkiai susijęs su savižudybėmis – skrodimai atskleidžia, kad dauguma nusižudžiusiųjų buvo apsvaigę nuo alkoholio. Alkoholio vartojimas siejamas ir su rizikingu elgesiu, nuvedusiu prie nusikaltimų, ir su sveikatos, taip pat ir psichinės, bėdomis.
„Viena vertus, žmonės vartoja alkoholį ir tai turi neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Kita vertus, žmonės turi psichinės sveikatos problemų ir alkoholis yra kaip vaistas, kaip sprendimas. Toks abipusis ryšys“, – sako D. Stumbrys.
Ankstyva pradžia
Kaip pastebi mokslininkas, anksčiau buvo įprasta bene kiekviename žingsnyje siūlyti alkoholio. Reklamos buvo liberalios, alkoholis šmėžavo televizijos ekranuose, o dažnoje darbovietėje, tiek dirbant nekvalifikuotą darbą, tiek užimant aukštas pareigas, būdavo normalu gerti su kolegomis. Savo tyrime mokslininkas mini atvejį, kai bendradarbis, atsisakęs kartu gerti, buvo atskirtas nuo kolektyvo, jam suverčiama kaltė dėl darbo broko. Kitas vyras atskleidė, kad namie jis alkoholio nevartodavo, bet iš darbo grįždavo išgėręs.
„Visur ir visą laiką siūlo. Jeigu tu atsisakai, esi kažkoks keistas“, – pasak D. Stumbrio, pateisinama priežastimi negerti kolektyvuose būdavo laikomos nebent sveikatos problemos.
Dešimtajame dešimtmetyje, kaip rodo D. Stumbrio tyrimas ir žiniasklaidos reportažai, alkoholį išbandydavo jau mažamečiai, tai yra ne tik paaugliai, bet ir jaunesni nei 14 metų vaikai. Jie alkoholį pirkdavo patys arba ragaudavo su tėvais ar mokytojais. 1997 metais apskaičiuota, kad 12 procentų moksleivių ateityje gali tapti priklausomi nuo alkoholio.
„Tokia kultūra, alkoholio vartojimo normalizavimas nuo pat ankstyvų dienų lemia tai, kad žmonės pradeda anksti gerti, susiformuoja priklausomybė ir žala yra gerokai didesnė“, – sako mokslininkas.
Kaip vieną iš praėjusių laikų atributų jis primena vadinamąjį „vaikišką šampaną“ – gaiviuosius vaikiškus gėrimus, kurių buteliai primena putojančio vyno butelius. Tokie vaikams skirti produktai Lietuvoje uždrausti 2019 metais.
„Tai yra tam tikro elgesio mokymas, gėrimo, kaip proceso, vyriškumo imitavimas (...) Tu mokai vaiką elgtis taip, kaip elgiasi suaugę žmonės“, – pastebi D. Stumbrys.
Kita skaudi tema – nuo išgėrusių tėvų nukentėję vaikai, apie kuriuos netrūko reportažų naujienų laidose. Statistika rodo, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų gali būti laikomi nukentėjusiais dėl to, kad jų aplinkoje buvo vartojamas alkoholis. Pasak D. Stumbrio, susidūrimas su alkoholį neatsakingai vartojančiais suaugusiaisiais yra žalingas vaikams, jie gali būti pastūmėti vartoti alkoholį patys. Gana neseniai atsirado ir apsaugos nuo smurto orderiai, kurie gali tokias šeimas apsaugoti.
„Mano supratimu, mes viešai dar per mažai kalbame apie tai, nes ta žala, kurią patyrė tuo metu aplinkiniai, ir dabar vis dar patiria (...). Viešajame diskurse labai dažnai girdime, kad alkoholis yra geriančiojo sveikatos problema“, – mano mokslininkas.
Sugriežtėję įstatymai ir dingę blaivintojai
Alkoholis tapo lengvai prieinamu būdu susidoroti su stresu, o ilgainiui Lietuva tapo viena daugiausiai alkoholio suvartojančių valstybių – skaičiai ėmė mažėti tik paskutiniais metais. Kalbant apie ankstyvuosius nepriklausomybės metus, pasak D. Stumbrio, alkoholis laisvosios rinkos ekonomikoje tapo labiau prieinamas, rinka – liberalesnė. Kontrolės politika bandė įvairias priemones – 1995 metais atsirado Alkoholio kontrolės įstatymas.
„Jis buvo gana liberalus, o nuo 2007 metų einame visai kita kryptimi“, – sako D. Stumbrys.
Dešimtajame dešimtmetyje kurį laiką galiojo ir sovietinė tvarka taikyti priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Jis kartais būdavo skiriamas kaip bausmė nusikaltimus padariusiems asmenims.
D. Stumbrys kritikuoja tokias praeities praktikas.
„Žmogus išblaivomas mėnesiui, dviem. Taip, šeima pailsi nuo to žmogaus, kuris daro žalą kitiems savo elgesiu, bet problemos tai nesprendžia“, – sako jis.
Laidos įrašo klausykite LRT radiotekoje.
