Smulkus verslas jaučiasi patekęs į keblią padėtį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įmonei, gaminančiai riešutų kremą, uždraudė naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, nes ji neva klaidina vartotojus. Tuo metu verslininkė Dovilė Stonė LRT.lt pažymi, kad prekės ženklas patentuotas, naudojamas daugiau nei 6 metus ir iki šiol niekam jokių problemų nesukėlė.
Įmonės, gaminančios riešutų kremą „Sviestas sviestuotas“, savininkė D. Stonė teigia patekusi į keistą situaciją. VMVT nurodė įmonei nebenaudoti prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“, nes tai klaidina vartotojus, jog produktas gali būti pagamintas iš pieno, nors nėra.
D. Stonė LRT.lt pažymi, kad įmonė, kurios pavadinimas ir prekės ženklas yra „Sviestas sviestuotas“, buvo įkurta dar 2014 m.
Tuo metu, moters teigimu, buvo leidžiama riešutų kremą vadinti riešutų sviestu, tačiau 2017 m. tvarka keitėsi ir augalinių maisto produktų nebebuvo galima vadinti atitinkamais pieno produktų terminais (obuolių sūris, migdolų pienas ir t. t.), todėl riešutų sviestą imta vadinti riešutų kremu.
„Tuomet visus produktų pavadinimus keitėme į riešutų kremas. Tačiau įmonės prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“, kuris yra patentuotas, nekeitėme ir jis niekam nekliuvo. Šis prekės ženklas išliko iki šių dienų ir mes jį naudojame ant kiekvienos produkcijos“, – pasakoja įmonės savininkė.
Tačiau prieš šventes buvo gautas vartotojo skundas, kad įmonės internetinėje parduotuvėje prie kai kurių produktų aprašo vis dar yra išlikęs riešutų sviesto pavadinimas. D. Stonės teigimu, į pastabą buvo sureaguota ir klaida internetinėje parduotuvėje ištaisyta.
Tačiau į vartotojo skundą sureagavo ir VMVT, kuri atliko internetinės parduotuvės patikrinimą ir atkreipė dėmesį, kad įmonės prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ klaidina vartotojus, nes gali susidaryti nuomonė, kad įmonė pardavinėja sviestą, pagamintą iš pieno.
„Jie mums nurodė neklaidinti vartotojų ir nebenaudoti prekės ženklo ant pakuočių etikečių“, – aiškina verslininkė.
D. Stonė pažymi, kad VMVT liepė iki sausio 8 d. pakeisti klaidinančias etiketes ir nebenaudoti prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“. Tačiau smulkiam verslui tai nėra lengva užduotis, kadangi tektų atsisakyti vartotojams jau daugiau nei 6 metus žinomo pavadinimo.
„Esame suglumusios, nes prekės ženklo keitimas reikštų, kad tapsime nebeatpažįstamos. Iš naujo reikėtų pelnyti klientų pasitikėjimą, o mažam verslui tai yra sudėtinga. (...) Kol kas konsultuojamės su teisininkais, kokios yra mūsų galimybės išsaugoti prekės ženklą ir kiek mes čia esame teisios. Tačiau tuo pačiu galvojame ir naują prekės ženklą“, – aiškina D. Stonė.
VMVT: prekės ženklas neatitinka ES reglamentų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paprašius pakomentuoti tokį sprendimą, tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė–valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė pažymėjo, kad 2017 m. Europos Teisingumo teismas priėmė sprendimą, draudžiantį augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais.
„Šis teisinis reglamentavimas galioja jau beveik treji metai ir maisto produktų gamintojams ši nuostata nėra naujiena, jie turėjo pakankamai laiko peržiūrėti savo gaminamų gaminių asortimentą ir pakoreguoti augalinės kilmės maisto produktų ženklinimą naudojant kitokius teisės aktuose siūlomus atitikmenis: xxx kremas, gėrimas, užtepas ar pan.“, – aiškina VMVT specialistė.
R. Sadūnaitė taip pat pažymi, kad nors minimu atveju gaminio pavadinimas neprieštarauja teisės aktams, nes produktas pavadintas riešutų kremu, tačiau maisto produkto ženklinimo informacija yra laikoma ne tik pavadinimas, bet visa ant maisto produkto pakuotės ar etiketėje teikiama informacija – tai su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotas prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis ir pan.
„Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad augalinės kilmės produkto ženklinimo etiketėje nurodytas prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ neatitinka Europos Sąjungos (ES) reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnyje „Sąžininga informacijos teikimo praktika“ ir Europos Teisingumo teismo sprendimo nuostatų“, – kodėl buvo priimtas sprendimas neleisti ant gaminių pakuotės naudoti prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ aiškina VMVT specialistė.
Europos Sąjungos (ES) reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnyje „Sąžininga informacijos teikimo praktika“ nurodoma, kad:
1. Informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma:
a) dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo;
b) priskiriant maisto produktui poveikį arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi;
c) darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą;
d) naudojantis išvaizda, aprašomąja arba vaizdine medžiaga darant užuominą, kad maisto produkto sudėtyje yra tam tikras maisto produktas arba sudedamoji dalis, nors iš tikrųjų tame maisto produkte natūraliai esantis komponentas arba įprastai naudojama sudedamoji dalis yra pakeisti kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi.
2. Informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir vartotojui lengvai suprantama.
