Finansų įstaigos didina investicijas į branduolinių ginklų gamybą, teigia prieš tokius ginklus nukreiptų kampanijų dalyviai ir įspėja, kad ši tendencija gali dar labiau padidinti ir taip sparčiai augančias karines išlaidas tuo metu, kai pasaulyje daugėja konfliktų.
Ekspertai įspėja apie naujas branduolinio ginklavimosi varžybas tuo metu, kai branduolinį ginklą turinčios valstybės yra įsitraukusios į konfliktus Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, o ilgalaikės pastangos siekti nusiginklavimo ir neplatinimo, atrodo, silpsta.
Penktadienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje Nobelio taikos premijos laureatė Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN) ir kita prieš branduolinį ginklavimąsi nukreipta grupė PAX teigė, kad vis daugiau finansų įstaigų investuoja į įmones, padedančias devynioms branduolinį ginklą turinčioms valstybėms didinti ir modernizuoti savo ginklų arsenalą.
Remiantis metine ataskaita „Don't Bank on the Bomb“, praėjusių metų rugsėjį 301 bankas, pensijų fondas, draudimo bendrovė ir kita finansinė institucija teikė finansavimą arba investavo į įmones, susijusias su branduolinių ginklų gamyba. Ataskaitoje teigiama, kad per metus tokio finansavimo apimtys padidėjo 15 proc., palyginti su praėjusiais metais, po kelerius metus fiksuoto mažėjimo.
Rizikinga
„Pirmą kartą per daugelį metų auga investuotojų, bandančių pasipelnyti iš ginklavimosi varžybų, skaičius, – sakė ICAN programų direktorė ir viena iš ataskaitos autorių Susi Snyder. – Tai trumpalaikė ir rizikinga strategija, prisidedanti prie pavojingo eskalavimo.“
Ji pridūrė, kad „neįmanoma pasipelnyti iš ginklavimosi lenktynių, jų nekurstant“.
Devynios branduolinį ginklą turinčios valstybės – Rusija, Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Pakistanas, Indija, Izraelis ir Šiaurės Korėja – šiuo metu modernizuoja ir dažnai plečia savo ginklų arsenalus bei „skatina šių ginklų paklausą“, teigiama ataskaitoje.
Vasario mėnesį nustojo galioti „New START“ – paskutinė likusi sutartis tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, ribojanti didžiausių branduolinių valstybių branduolinių galvučių dislokavimą.
Ataskaitoje teigiama, kad daugelio didžiųjų gynybos rangovų vertė akcijų rinkoje smarkiai išaugo.
Susidūrusios su Rusijos keliamu pavojumi ir didėjančiomis baimėmis, kad Europa nebegali pasikliauti Vašingtono apsauga, daugelis vyriausybių teigė, kad investicijos į Europos perginklavimą neturėtų būti ribojamos etiniais sumetimais, teigiama ataskaitoje.
Investuota 709 mlrd. JAV dolerių
Minėtoje ataskaitoje nurodytos 25 įmonės, užsiimančios branduolinių ginklų gamyba, iš kurių daugiausia uždirba „Honeywell International“, „General Dynamics“ ir „Northrop Grumman“, neįskaitant konsorciumų ir bendrų įmonių. Kiti didžiausi gamintojai yra „BAE Systems“, „Bechtel“ ir „Lockheed Martin“.
Ataskaitoje nustatyta, kad trys didžiausi šių įmonių investuotojai, vertinant pagal akcijų ir obligacijų vertę, buvo JAV įmonės „Vanguard“, „BlackRock“ ir „Capital Group“.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo 2023 metų sausio iki 2025 metų rugsėjo investuotojai turėjo daugiau nei 709 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų ir obligacijų 25 branduolinių ginklų gaminančiose įmonėse – tai yra daugiau nei 195 mlrd. JAV dolerių padidėjimas, palyginti su ankstesniu analizuotu laikotarpiu.
Tuo pat metu branduolinių ginklų gamintojams buvo suteikta beveik 300 mlrd. JAV dolerių paskolų ir garantijų, o tai yra beveik 30 mlrd. JAV dolerių daugiau nei nurodyta paskutinėje ataskaitoje.
Ataskaitoje teigiama, kad trys didžiausi skolintojai buvo JAV bankų milžinai „Bank of America“, „JPMorgan Chase“ ir „Citigroup“.
Tuo pačiu metu ataskaitoje pabrėžta, kad keletas finansų įstaigų įrodė, jog galima atsisakyti investicijų, susijusių su branduoliniais ginklais, neprarandant galimybės gauti didelį pelną.
Aktyvistai teigė, kad praėjusių metų pabaigoje bendra turto, kurį valdo įstaigos, aiškiai vengiančios investuoti į tokias bendroves, vertė siekė daugiau nei 4 trln. JAV dolerių.
