Lietuvos visuomenė turėtų suprasti, kad valstybės valdomoms įmonėms būti vertybinių popierių biržoje yra naudinga, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Igničio“ pavyzdys tai įrodo“, – sako jis, tačiau taip pat priduria suprantantis, kad tai yra politiškai jautrus klausimas.
Ministras šia tema pasisakė ketvirtadienį Vilniuje surengtame verslo naujienų agentūros „Bloomberg“ renginyje.
„Norėčiau įtikinti visuomenę, kad valstybės valdomoms įmonėms naudinga būti biržoje, – sakė K. Vaitiekūnas. – Tada norėčiau daugiau valstybės valdomų įmonių matyti akcijų biržoje. Tačiau tai politiškai jautrus klausimas, todėl visuomenė turi suprasti to naudą. Kitaip galima sukompromituoti visą idėją.“
1 tūkst. eurų naujagimiams
Renginyje taip pat dalyvavęs nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas pasiūlė kitą idėją, kaip būtų galima pastiprinti Lietuvos kapitalo rinką.
„Gyventojų švietimui galėtų būti naudinga, jei valstybė kiekvienam gimusiam asmeniui padovanotų 1 tūkst. eurų obligacijų“, – pasiūlė jis.
Šioje vietoje D. Vilčinską nutraukė K. Vaitiekūnas: „Galite čia ir sustoti.“ Tai auditorijoje sukėlė juoką, tačiau ILTE vadovas neatlyžo.
„Lietuvoje gimstamumas nėra didelis, tai nebūtų labai brangi priemonė. Bet kiekvienas jaunuolis jau turėtų vertybinių popierių, suprastų, kas tai yra“, – aiškino jis.
Iš kur gauti daugiau bendrovių
Apie valstybės valdomų įmonių (VVĮ) įtraukimą į biržą renginyje užsiminė ir „Nasdaq Vilnius“ prezidentas Gediminas Varnas. Jis pastebėjo, kad visose trijose Baltijos šalyse kotiruojamų bendrovių sąrašas pasipildo itin retai.
„Praėjusiais metais Baltijos šalių akcijų biržose atsirado tik viena nauja bendrovė – labai nedidelė Estijoje. 2023 metais dvi bendrovės buvo Latvijos biržos prekybos sąraše. Lietuvoje naujausia į biržą atėjusi bendrovė buvo „Ignitis“, 2020 metais“, – priminė jis.
Vis dėlto, pasak G. Varno, Lietuvos, Latvijos ir Estijos indeksai auga tikrai gerai.
„Visų Baltijos šalių indeksas 2025 metais padidėjo 18 proc. Lietuvos indeksas augo net 25 proc. Investuotojams tai rodo, kad potencialo tikrai turime. Negana to, mūsų dividendų pajamingumas siekia nuo 6 iki 8 proc. Galima daryti išvadą, kad galimybių yra.
Taip pat turime obligacijų rinką, kuri pastaraisiais metais auga itin smarkiai. Pernai turėjome 60 emisijų, kai užpernai – 37. Pernai obligacijos leido pritraukti 2 mlrd. eurų. Žinoma, dažniausiai šiomis galimybėmis naudojasi nekilnojamojo turto, finansinių technologijų bendrovės. Vis tiek dauguma bendrovių investicijas daro savo arba iš bankų skolintomis lėšomis“, – pasakojo jis.
G. Varnas pabrėžė, kad, norint augimo, reikia daugiau į biržos prekybos sąrašą įtrauktų bendrovių. Kaip jų gauti?
„Galbūt „Ignitis“ galėtų būti geras pavyzdys ir daugiau VVĮ galėtų dalį savo akcijų paleisti į biržą.
Kita galimybė yra mūsų „vienaragiai“. Tiesa, čia susiduriame su problema, nes Baltijos šalyse vienu sykiu gali pritraukti ne daugiau nei 170–180 mln. eurų. Taigi, visi „vienaragiai“ turės žengti į kitas rinkas. Na, galbūt būtų galima būti dviejų biržų sąrašuose“, – svarstė jis.
BMW tikėtis nereiktų
K. Vaitiekūnas dar papasakojo, kad, jo vertinimu, Lietuva šiuo metu yra tarp dviejų labai stiprių jėgų.
„Vienoje pusėje yra fiskalinės Europos Sąjungos taisyklės – Europos Komisija, kuri riboja mūsų išlaidas. Iš dalies tai yra tam tikri spąstai, nes gali turėti gerą ekonomiką ir mažesnį deficitą, tačiau negali tų pinigų išleisti.
Kitoje pusėje yra išlaidos gynybai. Tuo pačiu metu reikia išlaikyti veikiančią „socialinę sutartį“. Turime mokėti atlyginimus, pensijas, investuoti į infrastruktūrą – viso to iš mūsų tikimasi. Lietuvoje pastaruosius 7 ar 8 metus turėjome spartų atlyginimų augimą, po 10 proc. per metus ir visi prie to priprato. Tačiau dabar turime apribojimą išlaidoms ir tai mus pastato į sudėtingą padėtį.
„Socialinės sutarties“ išlaikymas yra toks pat svarbus, kaip ir 5 proc. bendrojo vidaus produkto skyrimas gynybai. Dabar žmonės palaiko šį mūsų tikslą – investuoti daug į gynybą. Taip yra dėl to, kad jie to savo piniginėje nejaučia. Manau, palaikymas sumažėtų, jei reiktų rinktis: gynyba ar piniginė“, – aiškino ministras.
Jis taip pat ragino Lietuvą būti atvira įvairioms investicijoms.
„Neturėtume tikėtis, kad į Lietuvą ateis BMW ir atidarys variklių surinkimo gamyklą čia. Tačiau mažos bendrovės, penki žmonės su laptopais, – turėtume kviesti juos čia. Kai kurios jų išaugs į didesnes, tada reikės jas išlaikyti. Žinoma, jie mato, kad už Atlanto yra didesnė ir gilesnė kapitalo rinka, mažiau biurokratijos“, – pastebėjo jis.
K. Vaitiekūnas priminė, kad turėdama tokį požiūrį Lietuva tapo finansinių technologijų („fintech“) centru.
„Galiu pasakyti, kad tam reikėjo vieno žmogaus tinkamoje vietoje ir tinkamu metu. Turėjome tokį (nenoriu jo įvardinti) Lietuvos banke. Jis buvo „fintech“ bendrovių varomąja jėga.
Manau, turime leisti sau daugiau rizikuoti, ypač versle, „fintech“, startuolių vystyme. Situacija aplink Lietuvą yra labai trapi, nerami. 500 km nuo mūsų vyksta karas“, – priminė jis.
