Išpopuliarėjus ilgaamžiškumo temai vis daugiau dėmesio sulaukia ir vienas svarbiausių rodiklių, prisidedančių prie geros savijautos, t. y. kokybiškas miegas. Tiesa, panašu, kad ekspertais dabar save įvardija kone visi, siūlydami įsigyti įvairiausių priedų, tariamai gerinančių miego kokybę. Otorinolaringologė Edita Samackaitė įvardija, kurie iš paplitusių miegui skirtų priedų iš tiesų veiksmingi ir kam nepatartina jų naudoti.
Viena dažnų su miegu susijusių problemų – knarkimas, galintis pabloginti miego kokybę tiek knarkiančiam žmogui, tiek kartu miegančiam partneriui.
„Knarkimas paprastai galėtų būti paaiškinamas kaip procesas, kai oras, keliaudamas kvėpavimo takais, kliūva už juose esančių kliūčių ir sūkuriuodamas bei virpindamas audinius sukelia specifinį garsą“, – pasakoja „Meliva“ Ausų, nosies ir gerklės ligų centro gydytoja.
Galimos kliūtys – iškrypusi nosies pertvara, dėl lėtinės slogos ar alergijų išburkusi nosies gleivinė, vaikams – išvešėję adenoidai ir tonzilės. Tiesa, knarkimas tam tikrais atvejais būna ir momentinis reiškinys.
„Visi žmonės kartais gali knarkti, pavyzdžiui, kai yra labai pavargę, po intensyvaus sporto, dehidratavę, vartodami vaistus, mažinančius raumenų tonusus, pavartoję alkoholio ir panašiai“, – teigia pašnekovė.
Susimąstyti ir kreiptis į gydytoją reikėtų tuo atveju, jei knarkiama bent keletą kartų per savaitę be akivaizdžios provokuojančios priežasties. Tačiau dažniausiai suaugę knarkiantys pacientai į konsultaciją atvyksta paraginti lovos partnerių, kuriems šalia miegantis knarkiantysis trukdo ilsėtis.
„Todėl į konsultacijas visada kartu kviečiame atvykti ir partnerį – dažnai jų pateikiama informacija daug naudingesnė nei paties knarkiančiojo, kuris kartais gali net nejausti savo knarkimo. Beje, knarkimas neretai tampa „lovos skyrybų“ priežastimi, kai partneriai ima miegoti atskirai“, – pastebi E. Samackaitė.
Tyrimai rodo, kad knarkimas JK ir JAV yra 2–3 pagal dažnumą priežastis, kurią žmonės dažniausiai įvardija kaip veiksnį, nulėmusį apsispręsti dėl skyrybų. Be to, knarkiantį partnerį turintys žmonės dažnai apskritai yra mažiau patenkinti santykiais.
Stebuklingai pagerins miegą?
Miegoti išsižiojus, kai kvėpuojama pro burną, visada yra nenatūralus reiškinys, nes apeinamas natūralus oro srauto kelias pro nosį. Kartais tai tiesiog įprotis, o kartais – stiprus signalas, kad kvėpavimo takuose yra problema.
„Moksliniai tyrimai įrodo, kad pro burną kvėpuojantys žmonės miegodami gali netekti iki 20 proc. deguonies, jiems dažniau genda dantys, vargina padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs miegas, vargina lėtinis nuovargis, sutrikęs dėmesys, padidėjęs mieguistumas dieną, taip pat tokie žmonės dažniau yra nutukę, kyla žymiai didesnė insulto ir infarkto rizika“, – vardija gydytoja.
Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta filmukai su įvairiausiais pasiūlymais, kaip galima pagerinti miego kokybę – nuo akis masažuojančių kaukių iki vibruojančių pagalvių. Tarp jų yra ir paprastesnių sprendimų, pavyzdžiui, burnos ar nosies lipdukai.
Vis dėlto, anot E. Samackaitės, šios priemonės miego kokybę gali pagerinti tik laikinai.
„Burnos klijavimas veikia panašiai kaip pleistro klijavimas ant lūžusio kaulo – pirmiausia reikėtų nustatyti kvėpavimo pro burną priežastį, o ją radus – spręsti. Jei miegant kvėpuoti pro burną yra tik įprotis, juostelės klijavimas padės sučiaupti burną ir laikinai pagerinti kvėpavimo kokybę. Vis dėlto galutinis tikslas turėtų būti panaikinti įprotį miegoti išsižiojus. Reikėtų stiprinti raumenis, atsakingus už susičiaupimą ir burnos išlaikymą taisyklingoje padėtyje. Čia stipriai gelbsti miofunkcinė kineziterapija“, – pabrėžia pašnekovė.
Nors skamba kaip patraukli išeitis, ne visiems patariama naudoti burną užklijuojančias juosteles – kai kurioms grupėms tai gali būti itin pavojinga.
„Griežtai draudžiama ir pavojinga burną klijuoti pleistrais vaikams be gydytojo išvados ir kvėpavimo takų įvertinimo, taip pat ūmiai sergantiems žmonėms, kai jų kvėpavimo takai paburkę dėl slogos ar alergijos paūmėjimo ar paburkimo nesumažinus. Taip pat žmonėms, kurių kvėpavimo takuose yra kliūčių, dėl kurių užklijavus burną kvėpuoti tampa nelabai įmanoma, pavyzdžiui, stipriai deformuota nosies pertvara“, – teigia gydytoja.
Kalbant apie nosies šnerves atveriančius lipdukus, jie gali pasitarnauti siaurų nosių ir šnervių savininkams, ypač jei jos asimetriškos, labai siauros ar deformuotos.
„Taip pat dažnai jie pravartūs ir sportininkams, galbūt šiek tiek naudos galėtų pajusti ir žmonės su nedideliu pertvaros iškrypimu. Jei pertvara stipriai iškrypusi ar yra kitų problemų kvėpavimo takuose – juostelės norimo efekto tikrai nesuteiks“, – komentuoja E. Samackaitė.
Tyrimai rodo, kad pasunkintos antklodės gali būti naudingos nerimastingiems, neramiai miegantiems žmonėms, taip pat turintiems autizmo ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD).
„Tačiau tokias antklodes griežtai draudžiama naudoti žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų, kraujotakos sutrikimų ir judėjimo apribojimų bei labai mažiems vaikams be gydytojo įvertinimo“, – pasakoja pašnekovė.
Nors sunkesnė antklodė turi naudos, prieš ją įsigyjant reikėtų atkreipti dėmesį, kad svoris neturėtų viršyti 10 proc. jūsų kūno svorio.
Kitas dažnai reklamuojamas sprendimas – akių kaukės, visiškai izoliuojančios bet kokį šviesos šaltinį.
„Tyrimai rodo, kad akių kaukės gali sumažinti pabudimų skaičių, pailginti miego ir ypač gilaus miego trukmę, o kitą dieną padėti jaustis budresniam. Taip pat jos mažina streso hormono kortizolio koncentraciją, padeda palaikyti užmigti skatinančio hormono melatonino ritmą“, – pasakoja gydytoja.
Knarkiančių pacientų lovos partneriai dažnai problemą bando spręsti miegui naudodami ausų kištukus. Nors ši išeitis veiksminga, gali kilti komplikacijų.
„Kai kuriems žmonėms nuolatinis ausų kištukų naudojimas gali tapti ausies kanalų odos uždegimo ar pasikartojančių sieros kamščių priežastimi“, – apibendrina E. Samackaitė.
