Buvę socialinės apsaugos ir darbo ministrai sako, kad antroji pensijų pakopa virsta į būdingą turtingesnėms visuomenėms, kur finansinio raštingumo ir disciplinos – daugiau nei Lietuvoje. Lietuvoje kaupti privačiai kol kas liko daugiau žmonių nei pasitraukė. Ir labiausiai dabar jiems rūpi, ar nebus staigmenų, dėl kurių nukentėtų finansiškai. LRT tęsia reportažų ciklą apie antrąją pensijų pakopą.
Skambučių dabar – jau daug mažiau nei mėnesio pradžioje.
Pirmas masinis pasitraukimas iš pensijų kaupimo baigėsi. Pinigai pusei milijono žmonių – išmokėti. Ir tai, kad tai įvyko sklandžiai, pensijų fondų valdytojų teigimu, parodė antrosios pakopos brandą.
Kone du trečdaliai kaupusiųjų – arti 900 tūkst. – privačiuose pensijų fonduose kol kas nutarė likti.
Ir jiems, ir naujai ateinantiems nuo sausio yra naujovių, kurios galios ir po dvejų metų pasitraukimo lango.
„Tai visų pirma Konstitucinio Teismo nustatyta nuostata, kad susirgus ar kritinė liga, kai kaupimas tampa beprasmis, žmonės galės atsiimti visas sukauptas lėšas“, – sako „Goindex“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas Jonas Iržikevičius.
Atsiimti visas sukauptas lėšas gali ir tie, kam iki pensinio amžiaus – 5-eri metai ar mažiau. Bet yra sąlygų – sukaupta suma turi neviršyti pusės anuiteto ribos. Šiemet tai – 8 400 eurų. Ir teks susimokėti 3 proc. nuo sumos.
Bet kuriam žmogui galima atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų pinigų. Bet tik vienintelį kartą ir irgi ne už dyką – irgi teks sumokėti 3 proc.
Visiems galima bet kada stabdyti įmokas nuo savo algos į pensijų fondą.
„Ar atlyginimas pamažėja, ar kažkokia liga, ar maža kam gali prireikti tų pinigų, jis gali stabdyti kaupimą ir tą daryti nuolat, nėra apribota“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Dėl dažnų stabdymų žmogus galiausiai gali sukaupti mažiau. Bet tie, kas pertraukų nedarys, gaus paskatą iš biudžeto.
„Šiandien vis dar reikia žmonėm paskatų tam, kad jie taupytų. Ir tam, kad suprastų, kad pinigus galima uždirbti ne tik savo sunkiu darbu, bet ir pinigus galima uždirbti pinigais“, – pabrėžia buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Kai žmogus kas mėnesį kaupimui skiria 3 procentus savo algos popieriuje, iš biudžeto gauna pusantro procento nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Šiemet tokia paskata – 34 eurai per mėnesį, arba 402 eurai per metus.
„Valstybės prisidėjimas – labiau reikšmingas yra mažesnes pajamas uždirbantiems, dėl to, kad procentais tai yra didesnė suma“, – komentuoja Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Mokestis pensijų fondui už darbą, nors kaupiančiųjų sumažėjo, likusiems nesikeičia.
Įtakos būsimųjų pensininkų grąžai, dėl to, kad bendra jų sukaupta ir investuojama suma, kitiems atsiėmus 3-is milijardus eurų, gerokai sumažėjo, esą nebus jokios.
„Jeigu žiūrėtume pagal valdomo turto dydį, sistema prieš beveik 2,5-3 metus ir buvo tokio dydžio – apie 6 milijardai eurų. Tai tokia dabar ji ir liko“, – tikina J. Iržikevičius.
„Aišku, masto ekonomija visą laiką gerina situaciją, kai jūs turite didesnius aktyvus. Bet buvo periodas, kada jie buvo mažesnės sumos ir sistema vis vien sėkmingai veikė“, – pažymi Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.
Ar mažiau klientų gali sumažinti pačių valdymo bendrovių? Jų teigimu, nebūtinai. Bet, jeigu taip įvyktų, pavyzdžiui, susijungimai, žmonių pinigams – jokio skirtumo.
„Lietuvos banko priežiūra atlieka tai, kad fondų dalyviai dėl šitų procesų niekaip nenukentėtų“, – teigia „Goindex“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas J. Iržikevičius.
Tačiau laisvė, kurią politikai vadina kaupimo pagerinimu, kaip ir dvejų metų pasitraukimo langas, būsimųjų pensininkų atstovo akimis, visą sistemą gali spontaniškai sugriauti. Pakaktų bet kokios menamos krizės.
„Būtent tas neleidimas atsiimti bet kada panorėjus būtent ir stabilizuoja visą sistemą. Visą, sakykim, žmonių mąstyseną atriboja nuo nesąmoningų veiksmų“, – teigia J. Dirginčius.
Buvę socialinės apsaugos ir darbo ministrai sako – tai, kad valdžia patiems žmonėms perleido teisę apsispręsti, kaip elgtis toliau, kartu įpareigojo juos laikytis disciplinos.
„Disciplina yra, kuomet mes patys priimam sprendimus šiandien, kurie mums bus naudingi ateityje. Ne dabar“, – komentuoja V. Šilinskas.
„Kad žmonės šalia sodrinės sistemos sukauptų papildomai lėšų ir tai būtų masiškai, kad kiek galima daugiau žmonių tai darytų, kad nuo šitos pastangos mes stipriai atsitraukiame. Nuo pensinio mąstymo pereinam į tokį investicinį mąstymą“, – komentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras 2016–2020 m. Linas Kukuraitis.
Pensijų reformą kai kas pakrikštijo finansinio raštingumo egzaminu. Bet kiti sako, kad jis ne pasibaigė, o tik prasideda. Ministrė J. Zailskienė prognozuoja, kad antroji pakopa, kokia maždaug liks, pasimatys per ateinančius porą metų. Aprims ir žmonių aistros.
Ir migracija į kaupimą ir iš jo. Aišku, jeigu nebus staigmenų. Nes siūlymų, ką keisti ir kaip, jau yra. Ir dėl anuitetų. Ir dėl biudžeto paskatos.
