Lietuvoje nėra įteisinta nei tos pačios lyties žmonių partnerystė, nei santuoka, tačiau yra vienas vaikas, kuris turi dvi oficialias mamas. Ne mamą ir tėtį, o dvi mamas.
Taip prieš keletą dienų nusprendė teismas. O tai reiškia, kad dvi kartu gyvenimą savo šeimoje kuriančios moterys arba du žmonės, kuriems priskiriama ta pati lytis, gali vienodai rūpintis vaiku, nesvarbu, kas jį pagimdė ar yra biologiniai tėvai.
Gali kilti klausimas – ar tai reiškia, kad turime pirmąją tokią šeimą? Nelygu, kieno akimis žiūrėsi. Kartu gyvenantys žmonės jaučiasi ir yra šeima. Tačiau valstybės akimis arba pagal mūsų teisę, taip nėra. Tik teisė rūpintis.
Šiuo klausimu kiekvienas gali turėti savo atskirą nuomonę, bet fakto nepakeisi. Pirmą kartą mūsų valstybėje du žmonės, kuriems oficialiai priskiriama ta pati lytis, įgijo teisių, kurios iki šiol buvo skirtingų lyčių partnerių privilegija.
Lygiai taip pat, kaip vaiką turintys, kartu arba atskirai gyvenantys priešingos lyties žmonės, lygiai taip pat dabar tos pačios lyties žmonės galės lygiomis teisėmis rūpintis auginamu vaiku.
Kol kas tik du. Tai nėra teisinis precedentas ar taisyklė, greičiau išimtis. Tokia, kuri sukuria didelį pokytį ir primena, kokią reikšmę gali turėti teismai.
Esminius visiems taikomus pokyčius gali sukurti tik politikai, nes jie priima įstatymus. Tačiau politikai laikosi stručio taktikos, muistosi ir mėto pėdas.
Išskyrus keletą partijų, politinė valia tiesiogiai susijusi su žmonių nuomone, o dalis visuomenės nėra atsikračiusi prietarų ir baimių. Prieš rinkimus šį klausimą linkę apeiti net ir tie, kas buvo išreiškę didesnį ar mažesnį pritarimą.
Kadenciją baigusiam Seimui nepavyko priimti Civilinės sąjungos įstatymo. Naujos koalicijos susitarime šio klausimo nėra, nebus ir Vyriausybės programoje, tačiau, teigiama, tos pačios lyties porų santykiai kaip nors turės būti sureguliuoti.
Iš įvairių naujosios valdžios atstovų pasisakymų nebėra aišku, kaip tai galėtų atrodyti – šeima, civilinė sąjunga, partnerystė. Kaip nors, jeigu iš viso iki to bus ateita.
Kalbant šia tema, išryškėja dvi skirtingos nuomonės. Viena remiasi žmogaus teisėmis ir pažangių valstybių patirtimi, antroji grįsta tradicija ir baimėmis, ypač dėl vaikų, kurie galiausiai galėtų būti įvaikinami.
Kai nemaža dalis Lietuvos net nepajėgia atskirti pedofilo nuo homoseksualaus žmogaus, greitų pokyčių čia tikėtis būtų naivoka.
Kita vertus, per pastaruosius dešimtmečius Lietuva nuėjo ilgą kelią su ganėtinai staigiais posūkiais.
Prieš 30 metų buvo panaikinta baudžiamoji atsakomybė už homoseksualius santykius. Iš pogrindžio tai neišvadavo, bet leido atsikvėpti ir žymėjo skirtumą nuo sovietinės sistemos.
Prieš du dešimtmečius nediskriminavimo ir lygių teisių įstatymas leido gyventi dar atviriau, bet tik drąsiausiems.
Pastarasis teismo sprendimas, įteisinęs dvi mamas, leidžia manyti, kad esminių pokyčių gali įvykti greičiau, nei manyta. Aplenkiant politikų ir prietarų sukaustytų žmonių stabdį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
