Valstybės kontrolei keliant klausimų dėl valstybės rezervų kaupimo ir panaudojimo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad reikia aiškiai nustatyti rezervų valdymo modelius, tačiau tikina, kad „Sodros“ rezervo viršpelnį jau būtų galima naudoti pensijoms didinti.
„Reikėtų visgi tiksliai apsibrėžti, kokias sumas mes turėtume turėti, kaip jas naudojame, kur jie turėtų būti investuojami, kad paprasčiausiai pinigai dirbtų, o ne, taip sakant, saugyklose kur nors gulėtų“, – LRT RADIJUI penktadienį sakė A. Sysas.
„Bet jau rezervas („Sodros“ – BNS) pasiektas toks didelis, kad mes galime galvoti, kaip išspręsti šių dienų pensininkų klausimus. Kažkodėl vis mes galvojame apie šviesią ateitį, o žmonių gyvenimas šiandien kažkur lieka antrame plane. Tai mes turim sudėlioti ir ateitį, ir dabar“, – pridūrė jis.
Pasak A. Syso, didžiąją dalį Lietuvos rezervų sudarantis „Sodros“ rezervas galėtų garantuoti pensijų mokėjimą penkerius metus iš eilės išmokant to paties dydžio pensijas, tačiau ekonominės krizės atveju šių lėšų neužtektų – tam reikėtų 9 mlrd. eurų „Sodros“ rezervo.
Tačiau socialdemokratas pabrėžia, kad diskusijos didinti pensijas vyksta tik dėl „Sodros“ rezervo viršpelnio panaudojimo.
Pasak Valstybės kontrolės, 2025 metų pabaigoje Rezerviniame (Stabilizavimo) fonde, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervuose buvo sukaupta 6,03 mlrd. eurų – 24,6 proc., arba 1,19 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus.
4,5 mlrd. eurų buvo sukaupta „Sodros“, 0,79 mlrd. eurų – Rezerviniame bei 0,72 mlrd. eurų – PSDF fonduose.
„Dabar yra taisyklės (dėl rezervų panaudojimo – BNS). Mes gyvenam taisyklių valstybėje. Niekas negali paimti, sakyt: „Aš noriu 10 milijonų, taip sakant, padalinti“. Na, negalima. Yra įstatymas, kiek tai leidžia, yra diskusija, yra biudžeto svarstymas“, – teigė A. Sysas.
Savo ruožtu valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad yra svarbu apsibrėžti, kokio rezervų modelio yra laikomasi tam, kad kaupiami pinigai kurtų pridėtinę vertę.
„Tai ne apie taisykles procedūrines kalba. Kalba apie tikslus. Tai reiškia, kiek mes turime sukaupti, kur naudoti, kokiu tempu kaupti jau esant tokiems rezervams ir panašiai“, – LRT RADIJUI teigė I. Segalovičienė.
„Dabar mes žinome, kad į „Sodros“ rezervą yra įkritę labai daug pinigų dėl antros pensijų pakopos pertvarkos. Tai yra 1,3 milijardo eurų. Ir būtina akcentuoti, kad tai ne papildomos pajamos, o iš esmės ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai ateities pensininkams“, – pridūrė ji.
Valstybės kontrolierė sako, kad augant geopolitinėms, ekonominėms, demografinėms rizikoms rezervų valdymas turėtų būti grindžiamas susitartais principais ir ilgalaikiu planavimu.
„Labai svarbu yra aiškiai apibrėžti, kokioms rizikoms amortizuoti jie (rezervai – BNS) yra kaupiami, kokio dydžio jų reikia ir kaip turėtų būti naudojami krizės metu. (...) Tokio susitarimo valstybėje strateginio valdymo požiūriu – kokio rezervo, kokio dydžio rezervo, kokiam laikotarpiui – tikrai trūksta“, – LRT RADIJUI sakė I. Segalovičienė.
Jos teigimu, Valstybės kontrolės rekomendacija Finansų ministerijai peržiūrėti ir nustatyti rezervų valdymo modelį turėtų būti įgyvendinta iki kitų metų pabaigos.
„Matant labai stipriai augančius rezervus gali atrodyti, kam mes čia juos kaupiame, paimkime gal ir išleiskime šiandien įvairiausiems tikslams. Jie, be abejo, kilnūs, reikalingi ir sprendžiant valstybės problemas, tačiau mes turime pasiruošti visokeriopai įvairiausioms krizėms“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
Kaip rašė BNS, Valstybės kontrolė ketvirtadienį skelbė, kad Lietuvai pernai ketvirtadaliu padidinus valstybės rezervus nėra aišku, kiek lėšų ir kokiam laikui reikia sukaupti bei kokiam tikslui jie turi būti naudojami.
Rezervai kaupiami užtikrinant valstybės finansinį stabilumą ir galimybę vykdyti įsipareigojimus ekonominių ar kitų sukrėtimų metu.
