Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“, kontroliuojanti paviršinių nuotekų taršą mieste, Lietuvos oro uostams (LTOU) skyrė jau trečią baudą per pastaruosius metus už nuotekų taršą Vilniaus oro uoste. Be to, įmonė pateikė antrą ieškinį LTOU dėl nesumokėtos 3,3 mln. eurų baudos.
„Finansinės sankcijos LTOU skirtos užtikrinti realius pokyčius ir užkirsti kelią taršos pasikartojimui. „Grinda” siekia ginti viešąjį interesą, kad bet kuris subjektas, išleidžiantis nuotekas į miesto tinklus, laikytųsi taisyklių, o jų nesilaikant prisiimtų visą atsakomybę“, – komentare BNS teigė „Grinda“.
„Priešingu atveju sukeltos taršos kaštus netiesiogiai padengtų visi paslaugos abonentai. Pagrindinis tikslas – kad į miesto vandens telkinius patektų kuo švaresnis lietaus vanduo, saugus tiek aplinkai, tiek žmonėms“, – pridūrė įmonė.
Vilniaus oro uostą valdanti bendrovė BNS patvirtino birželį gavusi naują „Grindos“ raštą dėl nedidelės – 5 352 eurų baudos už paviršinių nuotekų sutartyje nustatytų rodiklių viršijimą už dalį balandžio mėnesio ir gegužę.
Pasak LTOU, bauda nebus apmokėta ir vertinama, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl pirmos baudos, o įmonės pozicija lieka nepakitusi. Anot įmonės, ginčas su „Grinda“ kyla dėl skirtingos sutarties įsipareigojimų interpretacijos.
„Vykdant taršos kontrolę LTOU teritorijoje mėginiai privalo būti imami iš paskutiniojo (prieš nuotekoms įtekant į magistralinį tinklą) šulinio. Tačiau „Grinda“ šių sutartinių nuostatų nesilaiko. Teisingo ir sąžiningo šios nuostatos taikymo klausimas jau sprendžiamas teismo procese dėl anksčiau „Grindos“ skirtos baudos“, – komentare BNS pranešė LTOU.
Pasak įmonės, ji teismui taip pat pateikė eksperto išvadą dėl sutarties specialiųjų sąlygų naudojamos sąvokos „paskutiniojo šulinio“ aiškinimo ir kokie šuliniai gali būti laikomi atitinkančiais šį kriterijų.
BNS gegužės pabaigoje rašė, kad „Grinda“ Lietuvos oro uostams skyrė 3,289 mln. eurų baudą už nuotekų taršą Vilniaus oro uoste 2025 metų lapkričio – šių metų balandžio mėnesiais. LTOU tuomet irgi tikino neketinanti mokėti baudos, kol nebus išspręstas įmonių ginčas teisme dėl pernai skirtos 1,58 mln. eurų baudos.
„Grinda“ BNS pranešė Vilniaus apygardos teismui birželio 23-ąją pateikusi antrą ieškinį – šį kartą – dėl LTOU nesumokėtos apie 3,3 mln. eurų baudos.
„Bauda, kurios dydį nustato teisės aktai, apskaičiuota už 2025 metų lapkričio – 2026 metų balandžio mėnesio laikotarpį, kai oro uosto teritorijoje pakartotinai fiksuota paviršinių nuotekų tarša, kai kuriais atvejais viršijusi leistinus rodiklius daugiau nei du šimtus kartų“, – komentare BNS teigė įmonė.
Pernai rugpjūtį skelbta, jog „Grinda“ pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui ir iš LTOU bando išsireikalauti laiku neapmokėtą 1,58 mln. eurų baudą už tris mėnesius 2025 metais viršytą taršą. Ši byla dar nagrinėjama teisme.
Pasak „Grindos“, ji nuo 2024 metų iš esmės sustiprino paviršinių nuotekų taršos kontrolę: sutvarkyti nuotekų monitoringo procesai, gauta mėginių ėmimo akreditacija, akredituojama nuosava laboratorija.
Beveik 3,3 mln. eurų baudą LTOU gegužę skyrusi „Grinda“ tuomet teigė, kad bauda skaičiuojama toliau, nes tarša nėra sustabdyta, o LTOU išsiųstas dar vienas įpareigojimas ją stabdyti.
„Grinda“ dar pernai teigė oro uosto teritorijoje pastebėjusi netipinę nuotekų spalvą ir putas, specifinį kvapą, o laboratoriniai mėginių tyrimai parodė, kad taršos lygis daugiau nei 400 kartų viršijo normas.
LTOU tikina, jog atsižvelgusi į „Grindos“ raštus ji nedelsdama ėmėsi prevencinių priemonių bet kokiai galimai taršai užkardyti, atliko nuotekų tinklų apžiūrą ir būtiną techninę priežiūrą, išvalė tinklus nuo bet kokios galimos taršos.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas interviu BNS anksčiau teigė, kad LTOU pasirinktas kelias – „teisminis ginčas su „Grinda“ neneigiant pačios problemos esmės“ – yra nepriimtinas.
Ministras pripažino, jog yra „rimtų iššūkių“ su gamtos tarša, kai cheminės medžiagas iš lėktuvų Vilniaus oro uoste patenka į vandens nuotekas. Anot jo, kiti raštai dėl taršos buvo gauti ir pernai spalį bei šių metų vasarį.
