Kam atstovauja mitinė tarptautinė bendruomenė šiais pavojingais pasaulio taikai laikais? Sprendžiant iš JAV Joe Bideno administracijos ir Europos Sąjungos (ES) politikos Ukrainos bei Izraelio atžvilgiu, paradoksaliai antidemokratinių jėgų interesams. Mat JAV ir ES negebėjimas užkardyti Irano ir Rusijos terorizmo plėtros Vakaruose ir Vidurio Rytuose dėl sau nustatytų neva moralaus karo raudonų linijų stiprina demokratijos priešų galią ir įtaką pasaulyje.
Akivaizdu, kad „tarptautinės bendruomenės“ dienotvarkei šiandien didelę įtaką daro diktatūros. Jų įtakos įrankiai yra dezinformacija, papirkinėjimas ir demokratinių, humanistinių vertybių pakaitalas diktatūrų naudai. Juk ne šiaip sau Vakarų valstybių gatvėse netrukdomai laksto gaujos antisemitų, pristatančios terorizmą ir teroristus kaip teisėtus laisvės ir nepriklausomybės gynėjus. Rusijos, Kinijos, Irano ir apskritai mafijos pinigai korumpuoja tiek, kad Jungtinės Tautos tapo diktatūrų įrankiu kovoje su demokratijomis ir tą kovą nestabdomai skatina.
Pavyzdžiui, nuo kurios akimirkos „tarptautinei bendruomenei“ lyg ir atstovaujantis Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ėmėsi persekioti savo sprendimais demokratinių valstybių teisėtai išrinktus atstovus, vykdančius piliečių valią, taip prilygindami demokratijas diktatūroms? Tik TBT nesikreipė arešto orderio dėl Irano ajatolų nusikaltimų žmoniškumui. Sirijos skerdikui Asadui, paskerdusiam veik 700 tūkst. savo gyventojų, arešto orderio neprašoma. Maniako Putino arešto orderis yra pasityčiojimas iš paties TBT, tylint papirktai „tarptautinei bendruomenei“. Juk Putino arešto orderis išduotas ne už sunaikintus miestus, ne už terorą prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą, ne už belaisvių žudymą, bet už vaikų grobimą.
Nepaprastai svarbi „tarptautinės bendruomenės“ dalis yra tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Human Rights Watch“, kuri pavirto milijoniniu bizniu. 2023 metais jos biudžetas buvo veik 116 mln. dolerių. Ji yra gavusi dotacijų net iš Kataro ir Saudo Arabijos. „Human Rights Watch“ veik 90 proc. visos savo kritikos skiria Izraeliui demonizuoti. O štai kaip „Amnesty International“ (2024 m. pajamos 95 mln. svarų sterlingų) ir kitos nevyriausybinės organizacijos formulavo spalio 7 dienos „Hamas“ civilių izraeliečių masines žudynes ir prievartavimus: „Beprecedentė jos [palestiniečių] kovotojų operacija pietų Izraelyje“, „karinis puolimas“ („Oxfam“) ir „smurto eskalavimas“ („Gelbėkit vaikus“). Kalbant apie Ukrainą, „Amnesty International“ 2023 metų ataskaitoje apkaltino Ukrainą neva dislokuojant karines pajėgas mokyklose ir kituose civiliniuose objektuose nepateikusi jokių įrodymų. Ir ką ši „tarptautinė bendruomenė“ sako apie tai, kad, anot „Femicide report UN Women“, kas dešimt minučių pasaulyje nužudoma moteris, 144 moterų per dieną arba per 53 tūkst. per metus? Nieko.
Rusijos, Kinijos, Irano ir apskritai mafijos pinigai korumpuoja tiek, kad Jungtinės Tautos tapo diktatūrų įrankiu kovoje su demokratijomis ir tą kovą nestabdomai skatina.
Kitas „tarptautinės bendruomenės“, jeigu kalbame apie demokratijas, silpnumo įrodymas yra baimė gilinti konfliktus su diktatūromis. Viena priežasčių, anot prestižinio gynybos politikos analizės instituto RUSI tyrimo, yra nusiginklavimas. Per pastaruosius 30 metų vien tik karinių lėktuvų beveik visose NATO šalyse, išskyrus Ispaniją, sumažėjo net iki 50 proc. Vakarai taip pat nepasiruošę masinei dronų ir antidronų gamybai, ką jau kalbėti apie sunkiąją karinę techniką bei karių skaičių. Nusiginklavo patys, nors Rusijos karas prieš Ičkeriją ir 2008 metų Rusijos karas prieš Sakartvelą turėjo priversti suklusti. Tačiau net Rusijos 2014 metų karas prieš Ukrainą neprivertė atsipeikėti.
Yra ir kitas aspektas: atvirai manipuliuojamos „tarptautinės bendruomenės“ nenoras imtis ginklo kaip esminio įrankio valdyti būsimas ir galiausiai esamas grėsmes. Šūkiai „siekime taikos“, taikos bet kokia, net pasidavimo galutiniam blogiui, kaina skirti gynybinei dvasiai paralyžiuoti. Taikos iliuzija po Berlyno sienos griūties pagimdė daug silpnų Vakarų lyderių, tiek silpnų, kad net ir matydami savo silpnumo pasekmes visai Vakarų gynybos architektūrai rodo susirūpinimą tik dėl Izraelio ir Ukrainos neva nusikaltimų žmoniškumui.
Kad artimiausiu metu bendrą ir efektyvią ES gynybą matysime kaip savo ausis, rodo iki šios mielos dienos vėžlio greičiu gaivinama ES gynybos pramonė. Mitinė tarptautinė bendruomenė kaip tik ir leidžia Vakarų lyderių bejėgiškumą nukreipti prieš demokratijos gynėjus. Juk tik taip gali save pozicionuoti kaip drąsų, principingą lyderį. Deja, drąsiems pasirodyti prieš saviškius, bet ne prieš totalų blogį, kurio jie tiesiog bijo kaip velnias kryžiaus.
Šūkiai „siekime taikos“, taikos bet kokia, net pasidavimo galutiniam blogiui, kaina skirti gynybinei dvasiai paralyžiuoti.
„Tarptautinės bendruomenės“ sąmoningas bejėgiškumas visu šlykštumu pasirodė per Izraelio karą prieš arabų terorą. Reikalavimai Izraeliui, o ne terorui diplomatinėmis priemonėmis stabdyti karą, paverčiant „Hamas“ ir „Hezbollah“ aukomis, verčia iš koto. „Tarptautinė bendruomenė“ klykė, grasino Izraeliui, kad tik tas nepultų Libano, nors per 20 metų nepadarė nieko, kad įgyvendintų JT rezoliuciją 1701, liepiančią „Hezbollah“ teroristams pasitraukti nuo Izraelio sienų. JT karinės pajėgos UNIFIL buvo tiek papirktos, kad leido „Hezbollah“ visą pasienį paversti vienu didžiuliu bunkeriu. Tačiau Izraelis parodė tokią karinę galią, kad „Hezbollah“, suvokusi artėjančią savo baigtį, sutiko nutraukti ugnį ir pasišalinti iš pietų Libano.
Ir tuojau lyg šunys link kaulo puolė J. Bidenas su Emmanueliu Macronu vaidinti taikos balandžius, neva jų dėka sustabdytas karas. Stabdė grasinimais Izraeliui, taip eilinį kartą išgelbėdami teroristus, okupavusius Libaną, nuo sunaikinimo. Tas pat dėl Gazos. Visi puikiai žino, kad, nesunaikinus „Hamas“ karinės galios, negrąžinus pagrobtų įkaitų, karas tęsis. Tačiau nei ES, nei NATO, nei arabų valstybės nenori kištis, bet – ateis „ant gatavo“ tam, kad nusiskintų visus laurus.
Dėl Ukrainos: pagaliau J. Bidenas leido ukrainiečiams naudoti ATACMS į Rusijos gilumą, bet ne tam, kad Ukraina pagaliau pakeistų karo eigą, nes sprendimas priimtas per vėlai ir duota per mažai. Ne, ne dėl Ukrainos, bet kad pakištų kiaulę Donaldui Trumpui. Taip ant JAV vidaus politikos aukuro buvo paklota Ukrainos nepriklausomybė ir laisvė. Dabar ateina kitas veikėjas – „biznierius“, regis, pasiruošęs parduoti Ukrainą per 24 val. Rusijai: užuot sunaikinus Rusijos kariuomenę remiant JAV ir NATO visomis įmanomomis raketomis, bombomis ir aviacija, Putinas bus apdovanotas pagrobtomis teritorijomis. „Tarptautinė bendruomenė vardan taikos“ tik šito ir laukia.
Kritikai „tarptautinės bendruomenės“ silpnumą nurašo pačiai demokratijos prigimčiai, kurioje karas kaip būdas spręsti problemą atmetamas dėl būsimojo gėrio visiems. Tačiau diktatūrų prigimtis veda į karą kaip vienintelę valdžios išgyvenimo priemonę. Diktatūros visada nuosekliai ruošiasi karui, nes nesugeba įgyvendinti socialinio teisingumo sutarties su visuomene, todėl meluoja. Šioje vietoje mūsų socdemų didelio melo dėl valdžios pagrindu sudaryta koalicija su antisemitų partija, antisemitu, pažeidusiu Lietuvos Respublikos Konstituciją ir vėl padėjusiu (ne) ranką ant Konstitucijos, yra demokratijos išsigimimo iliustracija ne demokratijos naudai. Bent jau dėl vaizdo galėtų sušukti „Slava Ukraini“! Girdėjote? Ir aš ne. Tad tikrai ne iš niekur kilo trampizmas, putinizmas, kuris į kadaise gerbiamą tarptautinės bendruomenės autoritetingą nuomonę tik mestelės – „pašūkaus ir pamirš“.
Šį šūkį jau girdime ir Lietuvoje. Iš „tarptautinės bendruomenės“ liko tik fasadas, už kurio slepiasi Vakarų demokratijų nekentėjai. Jeigu ir toliau demokratijos taikstysis su degeneruota „tarptautine bendruomene“, vieną rytą Vakarai atsidurs George‘o Orwello aprašytoje distopijoje, iš kurios bent jau mes šiaip ne taip išsikapstėme. Kai kas Lietuvoje tai pamiršo.
