Taip, skamba beprotiškai, bet, žvelgdami į veik trejų metų Vakarų pastangas remti Ukrainą kare prieš Rusiją, matome apgailėtiną Vakarų bailumą. Iš jo išplaukė JAV demokratų karo strategija: neleisti Rusijai laimėti, o Ukrainai pralaimėti. Rezultatas – Ukraina pralaimi, Vakarai taip pat. Remiantis šia patirtimi, siekiant atgrasyti Rusiją nuo avantiūros prieš Lietuvą, reikalingas branduolinis ginklas.
Pateikiu argumentus. Vakarų siekis bet kokiais būdais išvengti karo su Rusija suteikė Rusijai, Kinijai, Šiaurės Korėjai ir Iranui pagrįstą tikėjimą, kad Vakarai gali ir turi būti nugalėti. Europos ir JAV, Australijos ir Kanados gatvėse siaučiantys terorizmo ir diktatūrų šalininkai taip pat rodo Vakarų silpnumą, nes tie net nepajėgūs susitvarkyti savo namuose, nepajėgūs apginti savos demokratijos, ką jau kalbėti apie Ukrainą. Ar tikrai sulauktume žaibiškos NATO ir JAV, kurios prie Trumpo paliks Europai rūpintis savo saugumu, reakcijos į Baltijos valstybių ir Lenkijos užpuolimą?
Nežinomybė, į kurią būtina atsižvelgti, formavo ir formuoja ypač Izraelio saugumo politiką bei turėtų formuoti ir mūsų. Kodėl Izraelis, miniatiūrinė valstybė, kurios teritorija vos ne tris kartus mažesnė už Lietuvos, manoma, turi branduolinių ginklų? Gal todėl, kad ji gyvuoja tarp priešiškų arabų valstybių, kurių bendras plotas šimtus kartus didesnis už Izraelio. Taip, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia – Izraelis neturi liukso remtis ar viltis menama Vakarų pagalba. Ir kodėl turėtų, kai per pastaruosius du tūkstančius metų patyrė žiauriausių antisemitinių persekiojimų, kurie ir XXI amžiuje niekur nedingo.
O kaip dėl Baltijos valstybių, apie kurias eilinis indas ar brazilas, kaimietis amerikietis nieko neišmano, net nežino, kur jos yra ir tuo labiau kuriam galui jas reikėtų ginti? Žinoma, galima paprieštarauti esą per pastaruosius 30 metų bent jau Europa apie Lietuvą yra girdėjusi. Girdėjusi kaip apie pigių prostitučių, girtuoklių kraštą, anot garsios reklamos. Taip, sugebame parodyti įdomių kultūros asmenybių. Bet jeigu norite tikro Lietuvos išgarsėjimo, imkime kalbėti apie branduolinio ginklo įsigijimą, tuojau pateksime į garsiausių pasaulio valstybių dešimtuką.
Aš neironizuoju, nes remiuosi faktais, rodančiais, kad mūsų karinės galios augimas siaubingai atsilieka. Jeigu net Izraelis kandžioja šiandien nagus dėl to, kad neinvestavo į masinę raketų, šaudmenų ir bombų, dronų gamybą, nepasigamino tiek, kiek leistų pasikliauti savimi, o ne kaprizingais JAV politikais, tai ką mes galime supriešinti su Rusija? Sutikite, jeigu kalbėtume apie Ukrainą, kai tik Ukraina užsiminė apie nuosavus branduolinius ginklus, kilo toks triukšmas, nes be šių ginklų Ukrainą galima parduoti, dalis jos artimiausiu metu galbūt bus parduota Rusijai.
Bet jeigu norite tikro Lietuvos išgarsėjimo, imkime kalbėti apie branduolinio ginklo įsigijimą, tuojau pateksime į garsiausių pasaulio valstybių dešimtuką.
Ukraina, įšaldyto karo atveju, turėtų tuojau pat skirti visas įmanomas pastangas susikurti branduolinių ginklų. Juolab mato, kad JAV nesiruošia stabdyti teroro valstybės Irano, siekiančio susikurti branduolinį ginklą. Net „atšaldė“ Iranui milijardus dolerių ir uždraudė Izraeliui naikinti Irano naftos bei branduolinių ginklų pramonę. Mato, kad JAV ir ES jaučiasi tik tada drąsios, kai gali nebaudžiamos nurodinėti Ukrainai ir Izraeliui – demokratinėms valstybėms, kad jos turi pralaimėti terorui, na, vardan deeskalavimo. Ar D. Trumpas, tapęs prezidentu, elgsis kitaip, abejoju. Jo planas įšaldyti Rusijos karą prieš Ukrainą numato, kad Ukraina atsisakys savo teritorijų Rusijos naudai, net ir tų teritorijų, kurių Putinas dar neužėmė. Ir ką už tai gautų Ukraina? Nieko. Todėl, jeigu karas būtų užšaldytas, Ukraina taptų savižude, jei nesiimtų žygių įsigyti branduolinio ginklo.
Mes, deja, neturime net dalelės tos galios, kurią turi Izraelis, jis iki kaulų smegenų suvokia savo vienišumą ir todėl padarė viską, kad taptų galingiausia Vidurio Rytų valstybe. Taip, mes Lietuvoje taip pat dar nepamiršome Vakarų išdavystės 1944 m., penkiasdešimties metų okupacijos, bet, atgavę laisvę ir nepriklausomybę, paskendome valstybės gynimo kontekste bukuose vidinėse rietenose, o dėl narystės NATO praradome budrumą. Dėl to ir sėdime šiandien su veik nuleistomis kelnėmis svajodami apie milijardus kainuosiančius 50 niekam nereikalingų, nenaudingų tankų įsigijimą.
Taip, galime pasvajoti ir apie bendrą su Lenkija, Latvija ir Estija glaudų karinį bendradarbiavimą, ginklų įsigijimą. Tačiau, atėjus dienai x, dėl pergalės prieš Vakarus praradusi bet kokį atsargumą, žinodama, kad Vakarų karinė pramonė tik rusena, Rusija pasiruošusi pulti Baltijos valstybes. Kas garantuoja, kad kai užpuls, Lenkija imsis mus ginti? Kas garantuoja, kad Vokietijos brigadai koks nors Schröderio analogas, pasitaręs su Rusija vardan deeskalavimo, neįsakys brigadai pasitraukti iš Lietuvos?
Suprantu, kad kyla klausimas, ar aš kartais nepamišau kviesdamas Lietuvos politinius ir karinius sluoksnius pamąstyti apie branduolinių ginklų įsigijimą. Ne, nepamišau. Darau išvadas iš JAV išrinktojo prezidento D. Trumpo kalbėjimo apie jau sunaikintą Ukrainą, suprask, dėl Ukrainos prezidento nenoro derėtis su Rusija. Girdžiu jo viceprezidento J. D. Vance‘o pareiškimą apie neegzistuojančią Ukrainą. Šitaip kalba politikas, kuris, staiga dėl kokių nors priežasčių mirus Trumpui, valdytų JAV. Didžiausias D. Trumpo finansininkas E. Muskas jau dvejus metus bendraujantis su Putinu, sako, kad anas yra geras bičas. Nori nenori negali apsimesti šių kalbų negirdėjęs. Taigi, visa Europos gynybos architektūra ims aižėti. Ji jau aižėja vis žvelgdama į JAV per petį, ar šioji duos joms leidimą perduoti Ukrainai toliašaudes raketas bei leidimą šaudyti jomis į Rusijos gilumą. Šiaurės Korėjos, Irano kariai kovoja prieš Ukrainą, bet atsako jokio.
Jeigu JAV netrukdys Iranui įsigyti branduolinio ginklo, tai branduolinis džinas bus paleistas iš butelio. Iranas jau prigrasino skaudžiomis pasekmėmis valstybėms, kurios padės Izraeliui pulti Iraną. Todėl garantuotai aplinkinės arabų valstybės sieks pačios pasigaminti branduolinių ginklų. Tad jeigu galės branduolinį ginklą įsigyti Iranas, o vėliau kitos arabų valstybės, tai kodėl ne Lietuva? Kodėl ne Lenkija? Ne skandinavai, kurie tikrai turi ir reikiamų žaliavų, ir technologijų, ir gebėjimų pasigaminti branduolinius ginklus? Ir viskas dėl šių priežasčių: jokių, išskyrus teorinių, bendros gynybos garantijų ir menkas ES fizinis bei psichologinis pasiruošimas karui su Rusijos, Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos bloku.
Tad jeigu galės branduolinį ginklą įsigyti Iranas, o vėliau kitos arabų valstybės, tai kodėl ne Lietuva? Kodėl ne Lenkija?
Ar sutiksite su šiuo provokuojančiu juodu scenarijumi, negaliu pasakyti, tiesiog noriu atkreipti dėmesį į faktą, kad esame nepaprastai pavojingoje mūsų demokratijai ir nepriklausomybei padėtyje. Tai reiškia, kad jau šiandien turi būti priimami sprendimai, kurie leistų mums atgrasyti pagrindinį priešą nuo karinės avantiūros, kurią jau seniai yra suplanavęs. Ar misija yra įmanoma? Taip, jeigu man kas nors įrodys, kad per artimiausius dvejus metus turėsime tokias pat galingas karines pajėgas kaip Izraelis. Žvelgiant į D. Trumpo saugumo politiką ir į pasitikėjimą sunkiai keliančią būsimą socdemų vadovaujamą koaliciją, minčių kyla visokių.
