Balandžio 26 d. Vilniuje, Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedroje, Lietuvos stačiatikių vyskupija planuoja surengti tarptautinę konferenciją, skirtą šios bažnyčios 680-osioms metinėms ir stačiatikybės istorijai Lietuvoje. Organizatoriai teigia, kad renginys bus mokslinio-teologinio pobūdžio, jame dalyvaus įvairių šalių dvasininkai, istorikai ir mokslininkai. Tačiau pakviestų pranešėjų sąrašas jau kelia klausimų – tarp jų yra asmenų, kurių ankstesni vieši pareiškimai sutampa su prorusiškais naratyvais.
Taigi, svečių sąraše matome serbų publicistą Ogneną Vojvodičių, Rusijos pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą vadinusį „specialiąja operacija“, kuri gali būti paaiškinta kaip „atsakas į euroatlantinį ekspansionizmą“. Savo tekstuose jis taip pat reiškė abejones dėl ukrainiečių tapatybės, apibūdindamas ją kaip prieš Rusiją nukreiptą politinį projektą.
Dar vienas konferencijos dalyvis – baltarusių rašytojas Aleksijus Chotejevas, Euromaidano įvykius apibūdinęs kaip „valstybinį perversmą“, o aneksuotą Krymą vadinęs „rusų žeme“.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba:
Taip pat skaitykite
Į Vilnių atvyksta ir čekų kunigas, teologijos daktaras Vaclavas Ježekas, nuolat skelbiantis tezes, sutampančias su oficialia Maskvos pozicija: jis pabrėžia su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia susijusių struktūrų „kanoniškumą“, kritikuoja už jos įtakos ribų vykstančius autokefalinius [bažnytinės nepriklausomybės – LRT] procesus, taip pat stengiasi sušvelninti Rusijos vaidmenį karuose ir konfliktuose, perkeldamas atsakomybę Vakarams.
Į konferenciją iš Estijos atvyks ir Daniilas Lepiskas – Tartu vyskupas, praėjusiais metais Jungtinėse Tautose pareiškęs, kad Estijos bažnyčią siekiama priversti nutraukti ryšius su kanoniniu centru Rusijoje. Jam ryšys su Maskva yra principinis dalykas, nes tai neatsiejama nuo tikėjimo. Jis kalbės apie istorinį tęstinumą ir su Maskvos patriarchatui priklausančia Estijos Stačiatikių Bažnyčia susijusius šiuolaikinius iššūkius.
Dalyvių sąraše yra ir Lietuvos pilietis, stačiatikių vyskupas Amvrosijus Fedukovičius, interviu metu vengęs tiesioginių atsakymų į klausimus apie karą Ukrainoje ir kam priklauso Krymas.
Formaliai konferencija yra skirta religinėms ir istorinėms temoms, tačiau tokių pranešėjų dalyvavimas verčia nuogąstauti, kad ši platforma gali būti panaudota ne tik bažnytiniam dialogui, bet ir politiškai jautriems naratyvams skleisti – tiek viešoje programos dalyje, tiek uždarų diskusijų metu.
Vasilcevas susijęs su bendruomenės skilimu Bulgarijoje
Tarp pakviestųjų yra ir Maskvos patriarchato atstovas prie Antiochijos patriarchato Filipas Vasilcevas. Anksčiau jis tarnavo Bulgarijoje, tačiau buvo priverstas išvykti dėl su jo veikla susijusių konfliktų ir prorusiško naratyvo sklaidos. Be to, jis bendradarbiauja su Imperatoriškąja pravoslavų Palestinos draugija – struktūra, kuriai vadovavo buvęs Rusijos FSB vadovas.
Bulgarijos žiniasklaida atliko F. Vasilcevo veiklos tyrimą. Rašoma, kad bažnytiniuose sluoksniuose jo biografija yra labai spalvinga, tačiau toli gražu ne visi joje esantys faktai viešai skelbiami.
F. Vasilcevas tarnavo įvairiose šalyse – nuo Italijos iki Bulgarijos, kur atstovavo Maskvos patriarchatui. Sofijoje jis tapo archimandritu ir dalyvavo bažnytiniuose projektuose, tačiau būtent ten jo veikla sukėlė rimtų konfliktų.
Bulgarijoje F. Vasilcevą išgarsino Maskvos patriarchato pravoslavų bažnyčios parapijos skilimas: jis suskaldė bendruomenę pagal tautybę, nušalino vietinius dvasininkus ir inicijavo kazokų organizacijos įkūrimą bažnyčioje. Šie veiksmai sukėlė parapijiečių protestus – daugiau nei šimtas žmonių pasirašė kreipimąsi į patriarchą, prašydami atšaukti F. Vasilcevą. Konfliktas pasiekė tokį lygį, kad teko įsikišti Bulgarijos užsienio reikalų ministerijai, kuri dėl galimų teisės aktų pažeidimų įteikė notą Rusijos ambasadoriui.
Nepaisant to, Maskvos patriarchatas F. Vasilcevą viešai parėmė ir net apdovanojo. Vėliau jis tęsė tarnystę užsienyje. Tačiau jo veiklos Bulgarijoje pasekmės – susiskaldžiusi bendruomenė ir užsitęsęs konfliktas – jaučiamos iki šiol.
Chotejevo pranešimas „buvo išbrauktas iš konferencijos programos“
Vilniaus stačiatikių vyskupija teigia, kad tarptautinė konferencija, skirta Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros 680-osioms metinėms, yra išskirtinai mokslinio ir teologinio pobūdžio ir nėra skirta politinėms diskusijoms. Taip nurodyta rašytiniame atsakyme į LRT redakcijos užklausą.
Bažnyčios atstovė Marija Jakubovskaja-Rogalski teigia, kad „konferencijos tikslas – plėtoti religinį dialogą, taip pat aptarti Stačiatikių Bažnyčios istoriją ir dabartinę padėtį Lietuvoje“. Ji pabrėžia, kad renginys „visų pirma yra mokslinio-teologinio ir istorinio-bažnytinio pobūdžio“.
Vyskupija taip pat teigia, kad viešojoje erdvėje tema apie stačiatikybę Lietuvoje dažnai nagrinėjama vienpusiškai. „Neretai šie klausimai pateikiami nedalyvaujant antrai pagal dydį šalies religinei bendruomenei, todėl ypač aktualu juos aptarti visapusiškai“, – teigiama komentare.
Organizatoriai atskirai paaiškino dalyvių atrankos principus. Jų teigimu, „renkant pranešėjus buvo atsižvelgiama į jų akademinę patirtį ir temų mokslinę reikšmę“, o „dalyvių politinės pažiūros nebuvo atrankos kriterijus“. Teigiama, kad pirmenybė buvo teikiama „profesinei kompetencijai ir pranešimų turiniui“.
Tačiau, gavę žurnalistų užklausą, organizatoriai persvarstė vieno iš pranešėjų dalyvavimą. „Jūsų paminėti dvasininko A. Chotejevo politiniai pareiškimai mums buvo netikėti. Dėkojame už pateiktą informaciją“, – pranešė vyskupija. Galiausiai, nepaisant to, kad jo pranešimo tema „nekėlė abejonių“, buvo nuspręsta „išbraukti jo pasisakymą iš konferencijos programos“.
Organizacinis komitetas taip pat pasilieka teisę keisti dalyvių sąrašą. „Mes galime peržiūrėti dalyvių sąrašą, jei paaiškėtų aplinkybės, galinčios turėti įtakos konferencijos vertinimui arba prieštarauti jos tikslams“, – teigiama bažnyčios atstovų atsakyme.
Vyskupija užtikrina, kad renginio formatas neleidžia vykdyti politinės agitacijos. „Konferencijos programa ir formatas neleidžia naudoti šios erdvės propagandai. Pranešimus moderuoja organizacinis komitetas“, – pabrėžiama pareiškime.
Komentare atskirai aptariama Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pozicija dėl karo Ukrainoje. „Ji buvo aiškiai išreikšta visais lygmenimis – vadovybės, dvasininkų, tikinčiųjų ir visuotinio susirinkimo: mes smerkiame karą ir kasdien meldžiamės, kad jis kuo greičiau baigtųsi“, – teigiama komentare.
Sungaila: diegiama „rusų pasaulio“ ideologija
Tarptautinės stačiatikių konferencijos, kurioje dalyvauja keletas prieštaringai vertinamų pranešėjų, rengimas Vilniuje kelia susirūpinimą kunigui Gintarui Sungailai, vienam iš pirmųjų Lietuvos stačiatikių dvasininkų, viešai atsiribojusių nuo Rusijos agresiją remiančių bažnyčios atstovų.
Pasak jo, didžioji dalis pakviestų svečių nėra profesionalūs istorikai, nors renginys ir pristatomas kaip mokslinis. „Liūdna, kad į konferenciją, kurioje aptariami svarbūs Lietuvos ir Ukrainos valstybingumui klausimai, kviečiami neprofesionalūs istorikai. Tokių ten dauguma, o tikrų specialistų – vos keli“, – teigia jis.
Pasak kunigo, ypatingą susirūpinimą kelia ir kai kurių dalyvių viešai išreikšta pozicija. „Pakanka perskaityti jų tekstus ir komentarus internete – matyti, kad jų pažiūros prorusiškos, kad jie rėmė Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – sako G. Sungaila.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į neseniai pasirodžiusius straipsnius apie konferencijoje dalyvausiantį Maskvos patriarchato atstovą: „Pasirodė tyrimai apie archimandritą F. Vasilcevą, kurio faktiškai buvo paprašyta išvykti iš Bulgarijos. Tai taip pat daug pasako apie situaciją“.
Kunigas išskiria kai kurias konferencijos programoje numatytas temas, ypač 17 a. patriarcho raštų aptarimą. 1686 m. patriarcho raštai – tai Konstantinopolio patriarcho Dionisijaus IV ir Sinodo dokumentai, kuriais Kyjivo metropolija buvo perduota Maskvos patriarchato jurisdikcijai.
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai grynai istorinis klausimas, tačiau iš tiesų jis yra tiesiogiai susijęs su šiuolaikine geopolitika“, – pabrėžia jis. Kalbama apie dokumentus, kuriais savo laiku buvo įformintos bažnytinės jurisdikcijos, įskaitant Kyjivo metropolijos, perdavimą Maskvos patriarchato įtakai.
„Šie raštai šiandien aktyviai naudojami politinėje retorikoje – jie tiesiogiai susiję su Rusijos agresijos prieš Ukrainą pateisinimu, kurį tą naktį, kai prasidėjo plataus masto agresija, išsakė Vladimiras Putinas. Jis kalbėjo apie ketinimą ginti pietvakarių Rusijos stačiatikius. Tai komentuos visai ne istorikai“, – sako G. Sungaila.
Dvasininko manymu, renginys gali tapti platforma tam tikriems naratyvams skleisti. „Formuojama darbotvarkė – visiškai oficialiai skleidžiama vadinamoji „rusų pasaulio“ ideologija“, – pabrėžia jis. Tačiau, jo nuomone, atvirų provokacijų tikėtis nereikėtų: „Galbūt kai kurie dalykai bus aptariami už uždarų durų, bet, sprendžiant iš paskelbtų temų, šios idėjos gali skambėti ir pačiuose pranešimuose.“
G. Sungaila taip pat atkreipia dėmesį, kad konferencijos tema tiesiogiai susijusi su Lietuvos ir Ukrainos tapatybės bei valstybingumo klausimais. „Kai tokios jautrios temos aptariamos renginyje su tokiais dalyviais, kyla pavojus, kad mokslinė analizė bus pakeista ideologinėmis interpretacijomis“, – reziumuoja jis.
Politologas: kas rengė programą?
Politologas Nerijus Maliukevičius komentare LRT.lt pabrėžė, kad jį visų pirma stebina pats požiūris į tokio renginio organizavimą.
„Man kelia nuostabą toks renginio planavimas“, – sako jis. Jo teigimu, esant situacijai, kai Maskvos patriarchato įtaka ir platesni ryšiai tarp bažnytinių struktūrų bei politinio centro Rusijoje „viešai aptariami – įskaitant ir mūsų žvalgybos tarnybas“, dalyviai į tokias konferencijas turėtų būti atrenkami ypač kruopščiai.
„Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad oficialiuose sluoksniuose ir viešose diskusijose nuolat keliamas klausimas dėl Maskvos ir Kremliaus įtakos, rengėjai turėtų būti ypač atsargūs rinkdamiesi dalyvius ir jų pozicijas“, – pabrėžia politologas.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad konferencijos organizatoriai tvirtina esą nepriklausomi nuo Maskvos, tačiau viešojoje erdvėje šiais teiginiais jau buvo suabejota. „Tada kyla klausimas: ar organizatoriai tikrai savarankiškai sudaro darbotvarkę, ar ji didžiąja dalimi sutampa su darbotvarke, kurią propaguoja vadinamasis „rusų pasaulis“?“ – klausia N. Maliukevičius.
Pasak jo, atsižvelgiant į tai, galima pateikti keletą tikėtinų paaiškinimų, kodėl taip vyksta. „Arba tai inercija – savotiškas bendraminčių tinklas, kuris tiesiog atkuria įprastą aplinką, arba organizatoriai nepakankamai atidžiai įvertino pakviestų dalyvių politines pažiūras“, – svarsto jis.
URM:
Lietuvos užsienio reikalų ministerija LRT.lt pateiktame komentare teigia, kad yra susipažinusi su planuojama Maskvos patriarchato Lietuvos stačiatikių bažnyčios konferencijos programa.
„Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja žodžio ir tikėjimo laisvę, tačiau maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Tikimės, kad istoriniam įvykiui skirtas renginys nebus išnaudotas Rusijos agresijos prieš Ukrainą teisinimui ir „rusiškojo pasaulio“ naratyvų skleidimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia 2022 m. viešai pasmerkė šią agresiją ir pažadėjo siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos“, – teigiama komentare.
Ministerija tikisi, kad atitinkamos institucijos įvertins renginį dėl grėsmės valstybės saugumui.
„Atkreipiame dėmesį į kai kurių konferencijos dalyvių nevienareikšmę poziciją ir viliamės, kad kompetentingos institucijos įvertins šį renginį grėsmių valstybės saugumui ar viešajai tvarkai požiūriu“, – priduriama LRT.lt siųstame komentare.
