Kartą grįžusi atostogoms į Lietuvą nakvojau pas draugę, ji pranešė vakarienei ruošianti salotas su burata. Man paklausus, kas tai, draugė iš nuostabos išsprogdino akis: „Ką?! Nežinai, kas yra burata? Kaip jūs tuose Havajuose gyvenate…“ Na, taip ir gyvename – be buratos.
Prieš 14 metų atėjau pas vieną žmogų Londone valyti jo namų. Pabaigus darbą jis pasiūlė man kartu papietauti ir nustebo, kad neseniai į Londoną atvykusi lietuvaitė žinojo, kas buvo jo siūlytas humusas, ir net jį mėgo. „Matau, esi išsilavinusi“, – vyriškis spėjo remdamasis vien mano žiniomis atidarius jo šaldytuvą.
Maisto išmanymas apie žmogų dažnai pasako tiek pat, kiek manieros ar apranga. Išlavinta skonio paletė ir gebėjimas atpažinti bei ištarti skirtingų šalių maisto produktų ir patiekalų pavadinimus išsyk rodo tam tikrą socialinį statusą, kalba apie žmogaus keliones po pasaulį, finansinius pajėgumus arba atviras pažiūras, avantiūristišką charakterį, kai norisi visko paragauti.
Havajai ir Lietuva madų klausimu turbūt gana panašios: mados čia vėluoja. Įtariu, kad aprangos mãdos greičiau pasiekia lietuvius, o maisto tendencijos – Havajus. Jas jau kurį laiką diktuoja JAV, o konkrečiau – saulėtoji Kalifornija, kur madinguose restoranuose ir sveikuolių kavinėse atsiranda vis naujas jaunystę žadantis „supermaistas“. Avokado skrebučiai, bolivinių balandų garnyras, Benedikto kiaušiniai, meksikietiška, vietnamietiška bei japonų virtuvė JAV jau seniai ne mada, o daug kam įgristi spėjusi klasika.
Man, kaip emigrantei, įdomu, tiesiog smalsu stebėti, kaip keičiasi lėkščių turinys JAV ir kaip pamažu tai atkeliauja į Lietuvą. Esu restorano šefo žmona, aistringai domiuosi maistu, tačiau turiu pripažinti – mėgėjiškai. Vis tik drįsiu su jumis pasidalyti pastebėjimais. Nežinau, prieš kiek metų į Lietuvą staiga atėjo mėsainių mada. Kalbu ne tik apie greito maisto tinklus, bet ir prabangesnes „staltiesines“ vietas, kur staiga tapo normalu užsisakyti mėsainį arba „wok“ daržovių, kitur vadinamų tiesiog „stir fry“. Juokinga, kad madai atėjus niekas, bent mano rate, nesako „eime valgyti tą madingą naujovę lėkštėje“, bet elgiasi taip, tarsi madingas patiekalas visą gyvenimą būtų įtrauktas į jų racioną.
Dabar panašu, kad Europoje ant bangos įvairūs „bowls“ (pažodžiui verčiant, įvairus maistas, patiekiamas dubenėlyje): „poke bowls֧“ (žalios marinuotos žuvies), „acai bowls“ (braziliškų šaldytų uogų šerbetas), „Buddha bowls“ (spalvotas, dažnai vegetariškas maistas), korėjietiškas „bibimbap“ su užkeptu kiaušiniu ant viršaus ir azijietiška burbulinė arbata, kurios burbulai pagaminti iš tapijokos krakmolo.
Ir, žinoma, kavą dabar madinga keisti mačia („matcha“) su augaliniu pienu. Visi aprašyti dalykai JAV populiarūs jau bent dešimtmetį, nors daug kam Lietuvoje jie vis dar naujovė (kalbant apie visą Lietuvą, o ne apie penkias madingas Vilniaus vietas). Tačiau taip pat Havajuose ir visose JAV nepopuliarūs, neprieinami arba dar neatėjo į madą kai kurie europietiški patiekalai, pavyzdžiui, mano bičiulės minėta burata. Todėl tik dar įdomiau stebėti, kaip milenialsų dėka įsiskverbia į regionines virtuves, atsidurdami madingų kavinių valgiaraščiuose visame pasaulyje.
Maisto išmanymas apie žmogų dažnai pasako tiek pat, kiek manieros ar apranga.
Ruošdama šį tekstą atlikau mini apklausą savo instagramo paskyroje: paprašiau žmonių pasidalyti, kokie patiekalai ar gėrimai dabar madingi jų gyvenamoje šalyje. Tarp daugybės jau gerai žinomų ir nuspėjamų (takai, avokadai, mačia, sušiai, tartarai) buvo ir įdomesnių, kaip antai, Lietuvą jau pasiekusi tempės (veganiškas mėsos pakaitalas) ir močių (pyragėlių) mada, oranžinis vynas ir Padrono paprika Danijoje, „bao“ bandelės Austrijoje, kavos abonementas Švedijoje, sevičė su trumais (citrinų sultyse marinuota žuvis) Jungtinėje Karalystėje, daug kur Europoje valgomi man dar negirdėti įdaryti arba apvalūs prancūziški rageliai.
O JAV 2023 metų maisto mados greičiausiai bus tokios:
Įvairių skonių sviesto asorti atskiroje lėkštėje.
Rojaus salų skoniai – įvairių atogrąžų salų vaisių ir patiekalų interpretacijos.
Bulvių pienas. Taip, bulvių. Nors prieš tai madoje buvo žirnių pienas, o avižos jau seniai tyliai rūko kamputyje.
Ciberžolė, visur ir ant visko.
Bandelės su aštriais prieskoniais.
Konservuota žuvis ir jūros gėrybės, bet ne šiaip kokie šprotai, o įvairūs konservuoti delikatesai.
Įdomu, kiek šių tendencijų ir kada atkeliaus į Lietuvą? O gal kai kas jau atkeliavo? Vis tik labiausiai nustebino ir suintrigavo „Meta“ ataskaita, kurioje pateikiami dažniausiai feisbuko ir instagramo paskyrose aptarinėjami patiekalai. Daugumos jų nebuvau nei ragavusi, nei žinojau, kaip ištarti. Jūsų dėmesiui:
Kupranugarių pienas. Aha.
Kiaušinių kava („egg coffee“) – su kiaušinių tryniais ir sutirštintu pienu patiekiamas kavos gėrimas.
Dvokiantis tofu („stinky tofu“). Jis tikrai turi stiprų kvapą ir dabar iš Kinijos pakelės užkandinių skinasi kelią į hipsterių lėkštes.
Kolumbietiškas saldus gėrimas „cholado“.
Arabų kraštų sūrus kepinys „fatayer“.
Lietuviams gerai pažįstamas kartveliškas chačiapuris.
„Snickers“ salotos su obuoliais.
Etiopiškas iš fermentuotos tešlos pagamintas blynas „injera“.
Mėsos arba žuvies „quenelle“.
Bananų lapuose patiekiamas hondūrietiškas „nacatamal“.
Iš visų šiame tekste paminėtų patiekalų mane labiausiai suintrigavo bandelės su aštriais prieskoniais. Nors jų dar neragavau, galiu nesunkiai įsivaizduoti, kaip prancūziškas ragelis su aitriąja paprika taptų mano kasdienybės dalimi. O šiaip laukiu, kada į pasaulinę sceną kaip „supermaistas“ įžengs daugelio mūsų mylimi grikiai.
Beje, dar apie draugę ir buratą. Kitą vakarą grįžau pas ją į namus ir bičiulė klausė, ką valgiau per iškylą gamtoje? „Ai, paprastai, halumio pasikepėme“, – atsakiau ir pradėjau juoktis, matydama sutrikusį draugės veidą. Galiausiai ji ryžosi manęs paklausti: „O kas tas halumis?“
