Užėjus į mėgstamiausią Hilo miesto galeriją apima dvilypiai jausmai. Mėgstu čia šmirinėti lyg kokiame keistenybių muziejuje, kur patikusius daiktus galima ne tik čiupinėti, bet ir nusipirkti.
Ekstravagantiškos, iš įvairių kriauklyčių ir karoliukų suvertos karūnos, taro, gyvūnų dvasių, inkų, majų ir dar kažin kokios kortų kaladės ateičiai spėti; tepaliukai, eliksyrai, psichodeliniai paveikslai, amuletai, lyg prabangios dovanos supakuoti smilkalai, nuo blogos akies saugantys, gausą į gyvenimą prišaukiantys arba mąstymą skaidrinantys ir dar visokie kristalai, pusbrangiai akmenys.
Klaidžiodama tarp tų grožybių jaučiu, kad visko noriu, nes blizga, vilioja, kvepia, gražu, o kur dar pažadai apie geresnį, skaidresnį dvasinį gyvenimą. Taip pat pykstu, nes beveik nė vienas tų dalykėlių nėra pažymėtas „Fair trade“ ar „Eco“ ženklais. Ar daiktai tikrai gali tapti dvasingumo įrankiais, jei juos gaminant buvo tyčia teršiama aplinka ir išnaudojami žmonės? Bet juk taaaaaip gražuuuuuu…
Buvo laikas, kai mados į pasaulį sklido iš Paryžiaus, bet dabar, rizikuodama pasirodyti amerikonicentriška, drįstu teigti, kad jau kurį laiką populiarias vartojimo ir gyvenimo būdo tendencijas diktuoja JAV. Pradedant maistu (acai bowls’ai, poke, tacos, „auksinis pienas“, matcha ir pan.), baigiant laisvalaikio sporto šakomis – dauguma madų prasideda saulėtoje Kalifornijoje ir pamažu prasiskina kelią visur.
Pseudodvasingumas yra dar viena, ilgokai trunkanti tūkstantmečio kartos mada. Nežinau, ar tai jau atėjo ir į Lietuvą? Jei dar nespėjo, galiu jus užtikrinti – ji pakeliui; mada, ne tik įgalinanti moteriškumą, intuiciją ir natūralumą, bet ir daugybę su tuo susijusių niuansų paverčianti gražiai (dažniausiai į plastiką) supakuota preke. Vis dėlto tai, kas madinga, ne visada yra gera ar naudinga. Todėl, norėdama užbėgti šiai madai už akių, kviečiu daugiau sužinoti apie kristalus ir pusbrangius akmenis. Ne, aš tikrai nemėginsiu šių jums parduoti.
Pamišimas dėl kristalų šiuo tuo primena 19 a. pab. – 20 a. pr. tam tikruose Europos visuomenės sluoksniuose buvusius itin populiarius spiritizmo seansus. Tik dabar, kaip žinia, vietoje bendraminčių ratelio yra individualizmas, todėl, užuot su grupe laikiusis už rankų, daug patogiau manifestuoti vienumoje, šalia lovos pasidėjus kvarco, citrino, ametisto, opalo ar dar kokio jums pagal zodiako ženklą tinkančio mineralo gabaliukus.
Pamirškite apie papuošalus su akmenukais. Kristalai žvakėse, nes liepsną paverčia ritualine, gertuvėse (pati tokią turiu), nes įkrauna vandenį gera energija. Šiaudeliai su kristalais, kvepalų buteliukuose taip pat paskandinta po stebuklingą kristalą. Puošnu? Skonio reikalas. Jei atvirai, man – taip. Gydomosios galios? Kaip sako mano pažįstama, jei ir neapsaugo nuo blogos akies, tikrai nepakenks. Drįstu prieštarauti. Kristalai sutepti krauju.
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) skaičiavimais, kristalų kasyklose visame pasaulyje dirba daugiau nei milijonas vaikų.
Dauguma įmonių, netgi tokios garsios kaip aktorės Gwyneth Paltrow įkurta „Goop“, nenurodo, kaip ir kur išgaunami pardavinėjami kristalai. Šitaip elgiamasi neva mėginant apsaugoti „verslo paslaptis“. Tačiau aš jums išduosiu kitą viešą visų verslų paslaptį: kaip žinia, etiška gavyba ir gamyba yra gerokai brangesnė, atsispindi ir produkto kainoje.
Todėl ieškant ekologiškų arba „Fair trade“ produktų lengva vadovautis šia taisykle: jei prekė draugiška aplinkai, jos gamintojai ir pardavėjai gerokai pasistengtų tai nurodyti kuo didesnėmis raidėmis. Taigi, nesunku nuspėti, kad dauguma kristalų išgauti visomis prasmėmis purvinomis praktikomis.
Pirmiausia kristalų kasyba yra žalinga aplinkai: jos metu griaunamas kraštovaizdis, teršiamas vanduo, vyksta žemės erozija, žūsta vietinės ekosistemos. Taip pat dėl kristalų gavybos šachtose stovinčio vandens juos supančiuose regionuose (pvz., Šri Lankoje) daugėja maliarijos atvejų. Kitas plačiai paplitęs tyrimas atskleidė, kad kristalų kasyba dažnai vyksta netgi gamtos draustiniuose, o šachtininkų darbas yra itin mažai apmokamas, žalingas jų sveikatai ir pavojingas gyvybei.
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu suvokti, kad dėl rožinio kvarco amuleto ant jogos mokytojos kaklo Kalifornijoje naikinami didžiuliai atogrąžų miškų plotai Madagaskare. Beje, ne tik miškai, bet ir žmonės. Vien tik nedidelio Andzoma Ramartina miestelio Madagaskare apylinkėse per metus kasdami kristalus žūsta po du, keturis vyrus. Kalbu apie žmones, gyvenančius skurde, kai žuvus vyrui šeima badauja.
Panašu, kad visas dvasingųjų mosavimas kristalais yra tragikomiškas, silpniausių (kasyboje dirbančių) ir kvailiausių (kristalų pirkėjų) išnaudojimo aktas, kuriame laimi jų perpardavinėtojai.
Vis tik baisiausia, kad kristalų kasyba iki šiol labai susijusi su vaikų darbo išnaudojimu. Pavyzdžiui, didžioji dalis turmalino išgaunama kaip šalutinis kobalto kasybos produktas Kongo respublikoje. UNICEF skaičiavimais, net 40 000 vaikų dirba šiose kasyklose, jauniausiems jų vos septyneri metukai. Vaikai dirba po 12 valandų per dieną, dėl smulkaus sudėjimo dažnai siunčiami į pačias siauriausias ir tamsiausias šachtas. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) skaičiavimais, kristalų kasyklose visame pasaulyje dirba daugiau nei milijonas vaikų.
Panašu, kad visas dvasingųjų mosavimas kristalais yra tragikomiškas, silpniausių (kasyboje dirbančių) ir kvailiausių (kristalų pirkėjų) išnaudojimo aktas, kuriame laimi jų perpardavinėtojai. Beje, prašau neįsižeisti, pavadinti kvailais – tarp jūsų esu ir pati. Dalis manęs nori tikėti, kad turimi kristalai apsaugo nuo nelaimių ar į namus pritraukia pinigus. Bet dabar, sužinojusi apie jų gavybą, jaučiuosi kvailai, kad tuo nepasidomėjau anksčiau. Tai toli gražu nėra nei šių, nei praėjusių metų naujiena.
Jau kurį laiką pasauliu besidomintys žmonės žino, kad kristalai tartum greitoji mada – gražu, bet iš tiesų nieko gero, o dar kiek žalos viskam aplink. Todėl artimiausioje jogos studijoje gabalėliais parduodamas ametistas su prierašu „palengvina širdį“ rodosi lyg ciniškas pokštas. Jei koks nors daiktas ir galėtų būti dvasingumo įrankis, tai tik toks, kurio gamyba ar gavyba buvo tausojanti aplinką, o darbuotojams mokami orūs atlyginimai.
