Pastaruosius dvejus metus Rusijos karinėje vadovybėje vyksta nelabai gražūs dalykai.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Nuo 2024 m. gegužės Rusijos gynybos ministerijoje stebima vis didesnį pagreitį įgaunanti baudžiamųjų tyrimų, atleidimų iš darbo, kompromituojančių informacijos nutekėjimų į spaudą ir kitų gėdingų faktų atskleidimų banga.
Tyrėjai – daugiausia Federalinės saugumo tarnybos (FSB) atstovai – kartu su prokurorais ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais vis dažniau imasi veiksmų prieš gynybos viceministrus, aukšto rango karininkus ir aukščiausius civilinius pareigūnus, pateikdami įtarimų dėl korupcijos, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir kitų nusikaltimų.
Balandžio 10 d. Maskvos karinis teismas nuteisė gynybos ministro pavaduotoją Pavelą Popovą 19 metų laisvės atėmimo bausme už svetimo turto pasisavinimą ir kyšininkavimą.
P. Popovas ir daugelis kitų teisėsaugos taikiniu tapusių asmenų yra ilgamečiai Sergejaus Šoigu bendražygiai. 2024 m. gegužę, vykdydamas platesnio masto Vyriausybės pertvarką, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido jį iš gynybos ministro pareigų. Dešimtmečius V. Putiną pažįstantis S. Šoigu buvo paskirtas vadovauti Rusijos Saugumo tarybai, o jo vietą Gynybos ministerijoje užėmė technokratas ir ekonomistas Andrejus Belousovas.
Daugelis tų gynybos viceministrų, kurių atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, buvo atleisti iš pareigų netrukus po to, kai pasitraukė S. Šoigu. Keli iš jų yra susiję su dideliu Gynybos ministerijos rangovu, prižiūrėjusiu „Patriotų parku“ vadinamo karinio teminio komplekso įrengimą Maskvos apylinkėse.
Bendrovė „Bamstroijput“ buvo vienas iš pagrindinių Nepaprastųjų situacijų ministerijos subrangovų. S. Šoigu šiai ministerijai vadovavo 21 metus, kol 2012 m. V. Putinas perkėlė jį į Gynybos ministeriją.
Netrūksta spekuliacijų svarstant, kas yra už šių tyrimų bei platesnio masto valymų. Vienas iš paaiškinimų susijęs su plataus masto karo prieš Ukrainą eiga, kuri, kaip teigia ekspertai, netruko atskleisti vadovavimo struktūros problemų, pasenusios doktrinos tiek karinėse, tiek civilinėse Rusijos institucijose, taip pat plačiai paplitusios mažo ir didelio masto korupcijos.
Kritika dėl Rusijos kariuomenės nesėkmių Ukrainoje daugiausia buvo nukreipta į S. Šoigu, taip pat į aukščiausiąjį Rusijos karo vadą, Generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą.
„Manau, kad valymai prasidėjo dėl vidinių elito ir tarnybų tarpusavio nesutarimų“, – sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Demokratijos gynimo fondas“ Rusijos programos direktoriaus pavaduotojas Johnas Hardie.
„S. Šoigu kritikavo gynybos pramonę… dėl nepakankamo kariuomenės aprūpinimo. Ir nors FSB tenka didžioji dalis atsakomybės už nesėkmes pradiniame invazijos etape, ji, matyt, sugebėjo suversti kaltę Gynybos ministerijai“, – teigė jis.
Vienas iš aktyviausių S. Šoigu kritikų buvo restorano Sankt Peterburge savininkas Jevgenijus Prigožinas, sukūręs „Wagner Group“ vadinamą galingą privačią samdinių kariuomenę, tapusią vienu iš veiksmingiausių Ukrainoje kovojančių Rusijos karinių vienetų.
Praėjus dviem mėnesiams po 2023 m. birželį J. Prigožino surengto nesėkmingo maišto jis žuvo lėktuvo katastrofoje, kuri, kaip manoma, buvo sukelta tyčia.
Pasak J. Hardie, greičiausiai S. Šoigu konkurentai arba priešai nusprendė atskleisti, kad jo vadovaujamoje ministerijoje vyraujanti korupcija viršija visas normas.
„Šie argumentai galėjo rasti atgarsį Kremliuje, kuris pakankamai jautriai reaguoja į tai, kad kariniai veiksmai reikalauja tiek daug išteklių, – sakė jis. – Todėl ir buvo priimtas sprendimas surengti viešą antikorupcinių areštų šou bei suteikti A. Belousovui – ekonomikos srities specialistui ir technokratui – įgaliojimus užtikrinti efektyvų gynybos išlaidų panaudojimą.“
