Dvi šių savivaldybių rinkimų tiesos. Kaunui negalima aiškinti ką daryti, nes miesto tauras – tik paties miesto reikalas. O pokyčių pavasario pranašai, žadėję nušluoti tradicines partijas, taip ir liko pranašauti ant sofų.
Skamba džiaugsmas – šių rinkimų aktyvumas didžiausias per pastaruosius 20 metų. Bet ar tikrai verta džiūgauti, kai tas „didžiausias“ – vieno procento prieaugis, lyginant su 2019-ųjų rinkimais?
Protesto balsų nešėjai, savo pokalbių svetainėse dar rinkimų išvakarėse vienas kitą agitavę, kad jų trokštamas permainas galima pasiekti tik surinkus 80 proc. aktyvumą, toliau nuo kalbų, regis, taip ir nenuėjo. Prieš dvejus metus sostinės Vingio parke demonstravę vienybę ir skelbę ištikimybę konservatyviajam, ar, greičiau, archajiniam požiūriui į visuomenės sanklodą, šią dieną – dieną po savivaldos rinkimų – savo vedlių lūpomis jie įvardijo kaip ateinantį pokyčių pavasarį.
Pokyčių, dėl kurių, cituojant viešus įrašus, konservatoriams turėjo trūkčioti „kairioji akis ir dešinioji koja“, liberalai – nervingai krūpčioti, socialdemokratai – slėptis už kampo, ir taip toliau, į šį sąrašą įtraukiant ir Laisvės partijos bei demokratų „Vardan Lietuvos“ prognozuojamo nusivylimo kančias.
Porinkiminėje realybėje prie balsadėžių atėję rinkėjai prioritetą atidavė tradicinei kairei ir dešinei. Tiesa, sakyti, kad jų kokybinis šuolis yra ženklus, būtų pernelyg drąsu. Taip, socialdemokratai per šiuos rinkimus prisiaugino papildomus 4 proc. rinkėjų ir kraunasi įspūdingą merų bagažą, taip pat vėl įkėlė koją į didžiuosius miestus, kur pastaruoju metu atstovų neturėjo.
Dar vienu stipriu socialdemokratų pasiekimu galima vadinti tai, kad jų kandidatas pateko į antrąjį merų rinkimų turą Vilniaus rajone, kurį iki šiol be konkurencijos valdė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Tačiau šio rajono taryboje jėgų santykis išliko iš esmės nepakitęs: nors „lenkai“ prarado vieną mandatą, o socialdemokratai prisiaugino papildomus tris ir dabar turės 7 žmonių frakciją, valdžią be jokios koalicijos ir toliau išlaikys Waldemaro Tomaszewskio šalininkai.
Porinkiminėje realybėje prie balsadėžių atėję rinkėjai prioritetą atidavė tradicinei kairei ir dešinei.
Ir dar socialdemokratai prarado Uteną, kur jų ilgametis meras net nepateko į antrąjį turą, o partijai gresia nebūti rajono valdančiojoje koalicijoje.
Tuo metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 2019-ųjų rinkimų rezultato nepagerino, jei žvelgsime į tarybose laimėtus mandatus. Kaune konservatoriai, nors išsaugojo turėtą mandatų skaičių, bet kovoje dėl mero posto nesugebėjo pakonkuruoti ne tik su Visvaldu Matijošaičiu, bet ir su „valstiečių“ deleguotu Aurelijumi Veryga. Kaunas toliau demonstruoja konkurencinę dvasią, ir atkaklus pasipriešinimas „tiems, kas bando paaiškinti“ yra toks pat kietas kaip to veidrodinio tauro kakta, atremianti bet kokią kritiką. Dėl krauju sulaistytų krabų lazdelių – irgi.
Na, bet konservatorių kartėlį malšina pasirodymas Klaipėdoje, o dar labiau Vilniuje, kur konservatoriams pirmą kartą po daugybės metų tereikia nedidelio partnerių skaičiaus koalicijai formuoti.
Kaune konservatoriai, nors išsaugojo turėtą mandatų skaičių, bet kovoje dėl mero posto nesugebėjo pakonkuruoti ne tik su Visvaldu Matijošaičiu, bet ir su „valstiečių“ deleguotu Aurelijumi Veryga.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, praradusi du procentus balsų, – ir vėl ketvirta (nes trečioje pozicijoje pagal laimėtas vietas tarybose įsitvirtino prieš ketverius metus lyderiavę politiniai komitetai, nors jų rinkėjų sumažėjo lygiai per pusę).
Bet „valstiečiai“ šį kartą buvo ta partija, už kurios sąrašus savivaldybėse balsuoti viešai kvietė Lietuvos šeimų sąjūdis, taip ir nestojęs prie savivaldybių rinkimų starto kaip savarankiškas judėjimas ar politinė jėga. Atskirose savivaldybėse „šeimistų“ žmonės buvo įtraukti į „valstiečių“, taip pat – Krikščionių, Regionų partijų bei „Tautos ir teisingumo“ rinkimų sąrašus. Iš viso – į vienuoliką sąrašų, už kuriuos primygtinai ragino balsuoti.
„Lietuvos atsinaujinimą pradėkime nuo savojo miesto. Valdančiųjų partijų atstovams savivaldos rinkimuose – vieningas NE ir nei vieno balso!“, – toks buvo kvietimas.
Iš vienuolikoje sąrašų buvusių Šeimų sąjūdžio atstovų savivaldybės nario mandatą laimėjo trys. Kauno rajono tarybos nariu per „valstiečių“ sąrašą išrinktas Artūras Orlauskas, nesėkmingai dalyvavęs mero rinkimuose. Prienuose „šeimistų“ atstovas laimėjo per Regionų partijos sąrašą, Visagine – kartu su lenkais. Vietas Šeimų sąjūdžiui suteikusių partijų sąrašų pasirodymą taip pat galima vadinti tikra nesėkme: vos pusė iš jų pelnė 1–2 mandatus.
„Na, ar patekote į savivaldybę?“, – tokį klausimą pirmadienį Šeimų sąjūdžio lyderio Raimondo Grinevičiaus, su Krikščionių sąjungos sąrašu kandidatavusio Marijampolėje, profilyje paliko sekėjas. Šis sąrašas pelnė vieną mandatą. R. Grinevičius buvo įrašytas antruoju numeriu.
