Daugiau nei prieš ketverius metus autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido savo ilgametei sąjungininkei Rusijai pasinaudoti šalies teritorija invazijai į Ukrainą. Dabar Kyjivo pareigūnai įspėja, kad A. Lukašenka gali vėl leisti savo šaliai tapti placdarmu naujoms Kremliaus pajėgų atakoms.
Nors Baltarusija nesiuntė savo karių į mūšį, A. Lukašenka parėmė prezidento Vladimiro Putino karo veiksmus, priimdamas Rusijos branduolinius ginklus bei karinę infrastruktūrą ir gamindamas komponentus Maskvos karinei pramonei. Anksčiau šį mėnesį šalys surengė bendras branduolinių pajėgų pratybas, kuriose buvo naudojami Baltarusijoje dislokuoti Rusijos ginklai.
Daugiau nei tris dešimtmečius valdžioje esantis A. Lukašenka geležiniu kumščiu valdo 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį, negailestingai slopindamas opoziciją ir pasikliaudamas glaudžiais ryšiais su Rusija bei subsidijomis iš Kremliaus iždo, kad atsvertų nuolatines Vakarų sankcijas.
Maskvos ir Minsko karinis bendradarbiavimas vis labiau neramina Ukrainos sąjungininkus.
Baltarusijos vaidmuo Ukrainoje
Kai V. Putinas 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltarusijoje prisidengiant pratybomis sutelktos Rusijos pajėgos patraukė Kyjivo link, esančio vos už maždaug 90 km į pietus nuo sienos.
V. Putino viltis greitai užimti Kyjivą sužlugdė atkaklus Ukrainos pasipriešinimas, o siaurais keliais nusidriekusios Rusijos tankų kolonos tapo lengvu grobiu.
Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo invazijos pradžios, didelių nuostolių patyrusios ir tiekimo linijas sunkiai išlaikiusios Rusijos pajėgos pasitraukė iš Kyjivo ir kitų užimtų teritorijų šiaurės rytinėje Ukrainoje, o Kremlius tai pavadino „geros valios gestu“.
Kai praėjus kelioms savaitėms nuo plataus masto karo pradžios Maskva bandė derėtis dėl greitos karo pabaigos, Baltarusijoje įvyko pirmosios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos. Vėliau derybos persikėlė į Stambulą, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.
Konfliktui virtus sekinančiu karu, Baltarusija ėmė vaidinti svarbų vaidmenį remiant Maskvos karo veiksmus. Baltarusijos gamyklos gamino svarbius komponentus, įskaitant mikroschemas ir kitą elektroniką, optines nutaikymo sistemas, artilerijos šaudmenis ir sunkiasvorius sunkvežimius, gabenančius Rusijos balistines raketas.
Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas teigė, kad balistinės raketos „Orešnik“, kurią Rusija gegužės 24 dieną paleido į Ukrainą, nuolaužose buvo rasta mikroschemų iš Baltarusijos. Jis paragino Vakarų sąjungininkus sugriežtinti sankcijų Baltarusijai taikymą.
Baltarusija taip pat suteikė poligonus Maskvos kariams mokyti, rengė bendras pratybas ir leido naudoti savo ligonines sužeistiems Rusijos kariams gydyti.
A. Lukašenkai besipriešinančių buvusių kariškių ir teisėsaugos pareigūnų grupė BELPOL nurodė, kad Baltarusijos pramonė buvo faktiškai integruota į Kremliaus karo mašiną. Jos teigimu, daugiau nei 500 Baltarusijos pramonės įmonių dalyvauja gaminant ginklus ir šaudmenis, remontuojant karinę techniką ir teikiant logistikos paslaugas.
„Lukašenkos režimas yra labai rimtai įsitraukęs į karą, – naujienų agentūrai AP sakė BELPOL vadovas Uladzimiras Žyharas. – Lukašenka visais įmanomais būdais padeda Rusijai.“
Su Ukraina besiribojančiame Gomelio regione pradėtas statyti didelis poligonas ir kareivinės dideliam karių skaičiui, teigė U. Žyharas. Jis pridūrė, kad Ukraina buvo priversta laikyti nemažai pajėgų prie sienos su Baltarusija, o tai neleidžia jų panaudoti kovai su Rusijos kariais daugiau nei 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.
Po Rusijos branduoliniu skėčiu
Baltarusija, kuri taip pat ribojasi su NATO narėmis Latvija, Lietuva ir Lenkija, priėmė dalį Rusijos taktinių branduolinių ginklų. Gruodį Rusija paskelbė, kad Baltarusijoje pradėjo veikti jos naujausia vidutinio nuotolio branduolinį užtaisą galinti nešti raketų sistema „Orešnik“.
Rusija tris kartus – 2024 metų lapkritį, vėliau sausį ir šio mėnesio pradžioje – panaudojo įprastine ginkluote apginkluotą „Orešnik“ versiją smūgiams prieš Ukrainos objektus.
2024 metais Kremlius peržiūrėjo savo branduolinę doktriną, įtraukdamas Baltarusiją po Rusijos branduoliniu skėčiu. V. Putinas pareiškė, kad Maskva išlaikys Baltarusijoje dislokuotų savo branduolinių ginklų kontrolę, tačiau leis savo sąjungininkei pasirinkti taikinius konflikto atveju.
Šio mėnesio pradžioje Rusija ir Baltarusija surengė masines pratybas, per kurias branduolinės galvutės buvo pristatytos raketiniams daliniams ir pasiruošta paleidimui. Per šias pratybas Baltarusijos raketų įgula iš poligono Rusijos pietuose bandomuoju būdu paleido branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Iskander“.
„Baltarusijai trūksta karinio suvereniteto, ir kai tik Maskva nuspręs, kad tai būtina jos strategijai, ji, be abejo, panaudos Baltarusiją kaip placdarmą naujai invazijai į Ukrainą arba kokiam nors ginkluotam konfliktui su NATO šalimis“, – sakė U. Žyharas, pažymėdamas, kad Baltarusija tam siūlo „labai patogų trampliną“.
