Prieš dešimt metų startavusi, sako, studentų (liberaliai į dešinę orientuotų studentų) akcija kvietė: „Neleisk babytei balsuoti.“ Užuot balsavę už tuos, už ką nereikia, sėdėkit namie ir kepkit anūkams blynus, – ragino iniciatoriai ir devyni tūkstančiai sekėjų.
O šiandien babytės pozicijoje atsidūrė konservatorių patriarchas.
Mes nesiruošiame agituoti, kažko įžeisti ar paniekinti, – prieš 10 metų sakė akcijos, apipavidalintos feisbuko puslapiu, iniciatoriai.
Mes nesame prieš senyvo amžiaus žmones. Babytė gali būti Jūsų kaimynas suvirintojas Petras ar 18-metis moksleivis „Marčius“, pagyvenęs ūkininkas Jonas, ar dar bala žino kas, – skelbta devynis tūkstančius sekėjų surinkusiame feisbuko puslapyje.
Šiandien babytė – profesorius Vytautas Landsbergis.
„Kai tau 90, geriau viešai nesireikšt. Priminkit man, jeigu tiek sulaukęs veršiuos į eterį“, – tai citata, kokių vakar gausiai pasipylė po konservatorių patriarcho pasisakymo pedofilijos ir homoseksualumo klausimu.
Vyraujanti pozicija – nesuteikti tribūnos vyresniam asmeniui, kuris esą būtent dėl savo amžiaus pasako ne tai, ką turėtų pasakyti. Ar ne tai, ką viešoji aplinka norėtų iš jo girdėti. Ar kas kertasi su įsivaizdavimu apie jo tikrąją nuomonę.
Šiandien babytė – profesorius Vytautas Landsbergis.
Pagrindinė mintis – asmuo taip pasisakė ne todėl, kad taip mano, bet dėl amžiaus.
Neleisk babytei prasižioti.
Tai, ką konservatorių patriarchas pasakė, nuskambėjo absoliučiai skandalingai. Ir net ne jo pasamprotavimas, esą pedofilai nebūtinai yra atsietini nuo homoseksualių asmenų. Labiau akcentas, kad tokią poziciją profesorius dėsto ne pirmą kartą.
„Kai vieną kartą pasakiau, kad tai gali būti susiję, mane labai užpuolė Europos Parlamento posėdyje – esą tai absoliučiai kas kita. Na, aš nežinau, ar absoliučiai kas kita“, – kalbėjo jis.
Po išvakarėse nuskambėjusio interviu dabar profesorius atsiprašo. Teisingiau, sako, kad jo žodžiai interpretuojami neteisingai ir ta interpretacija „dalį visuomenės skaudina“.
Iš tiesų, skaudina. Tą dalį, kuri vos prieš pusantrų metų, po to, kai Seimas į neaiškų tolį nustūmė Partnerystės įstatymą, plojo V. Landsbergio pareiškimui. Kad anksčiau ar vėliau lyčiai neutrali partnerystė Lietuvoje vis tiek bus įteisinta, nes tai yra įprasta europietiška praktika.
Kaip yra su tais, kurių nuskambėjęs pasisakymas neskaudina? Atvirkščiai, skatina ir žvalina. O tame kontekste užgimusios sąmokslo teorijos vis auga ir keroja?
„Kodėl jums norisi užčiaupti profesorių? Jis gerai pasakė, paprastai ir žmogiškai“, – čia antroji pusė.
Visiškai akivaizdu, kad konservatorių patriarcho teiginiai – klaidingai interpretuoti ar vis dėlto išreiškę giluminę nuostatą – jau rado atbalsį ne tik tarp babyčių, homoseksualams be jokių abejonių ir nuo seno priskiriančioms pedofilijos nuodėmę, bet ir tarp nemenkos dalies nuosavų partiečių ir rėmėjų.
Tarp tų, kurie iš rinkiminių tribūnų homoseksualizmą įvardija kaip ligą ir išreiškia pasibjaurėjimą ja – „kaip ir, pavyzdžiui, šizofrenija“. O paskui atsiprašinėja ir sako, kad buvo ne taip suprasti.
Ir tarp tų, kurie regionuose atsiriboja nuo partinių šulų sostinėje ir nuo jų pažiūrų, nes „Vilniaus liberalios konservatorių pažiūros nėra priimtinos“ regionų šiuo atveju konservatoriams.
Ir net tarp tų, kurie, turėdami partinę sprendžiamąją galią, panašius kaip minėtieji pasisakymus įvertina kaip „gyvą procesą“, dėl kurio visuomenėje plačiai diskutuojama. Ne daugiau.
Prieš dešimtmetį kilusi „neleisk babytei balsuoti“ banga, kaip skelbė jos iniciatoriai, buvo nukreipta prieš populizmo suklestėjimą. Ji pastebimai koreliavo su iniciatyva „Paprotink artimą“, kurios iniciatoriai, beje, taip ir likę pasislėpę už Seišeliuose įkurtos ribotos atsakomybės bendrovės, labai aiškiai pasisakė prieš konkrečias „nenormalias partijas“ ir sarkastiškais memais protino rinkėjus.
Jei spręsime iš feisbuko, paprotinimo akcija užgeso vos pasibaigus 2012 m. rinkimams.
