Premjerė Ingrida Šimonytė pagaliau sutinka, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą. Pats tyrimo faktas gal ir galėtų kiek apmalšinti kylančias aistras – ieškoti kaltųjų mes mėgstame. Nors atsakymas bent valdžios atstovams akivaizdus jau dabar: situacija nulemta to, kad „sutapo daug nepalankių veiksnių“.
Dar neseniai tokio tyrimo idėja stumdyta kaip karšta bulvė. Finansų ministrė, gruodžio viduryje opozicinių socialdemokratų raginta kuo skubiau tirti, ar kainas augina padidėję veiklos kaštai, o gal – verslininkų bandymas pasipelnyti iš esamos situacijos, viešai atsikirto, kad maisto kainų dinamikos vertinimas nėra tiesioginė Finansų ministerijos kompetencija. Lietuvos bankas galėtų tą daryti. Ir tų maištininkų „laisviečių“ valdoma Ekonomikos ir inovacijų ministerija – tai ji atsakinga už konkurencijos politiką.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinioje esanti Konkurencijos taryba prie maisto kainų ar, teisingiau, jas galinčių lemti interesų rankų kišti, akivaizdu, irgi nenori. Gruodžio pradžioje ji atsisakė atlikti tyrimą pagal europarlamentaro Bronio Ropės kreipimąsi, ar maisto tiekimo grandinėje maisto perdirbėjai ir prekybininkai nesudaro kartelinių susitarimų ir taip negauna nepagrįstų pelnų.
Nes – turima informacija tokiam manymui pagrindo nesuteikia. O sprendimai, kai įmonės tiesiog prisitaiko prie konkurentų veiksmų, pavyzdžiui, panašiu metu ima ir pakelia kainas, tėra paralelinis elgesys. „Atsakomybė už tokius veiksmus įmonėms nėra ir neturėtų būti numatyta“, – sako konkurencijos prievaizdai.
Tas pats Lietuvos bankas, paskelbęs, kad maisto produktų kainos Lietuvoje per metus augo 35,6 proc. ir tai yra daugiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis, kaltininkų iš surinktų duomenų irgi nemato. Gamintojų veiksmuose, pirminiais vertinimais, perteklinio kainų padidinimo nėra, sako. O štai vargšams prekybininkams gamintojų produkcija brango net labiau, nei didėjo galutinė kaina vartotojams.
Nes Vyriausybė, jei pažiūrėtume į neseniai patvirtintą valstybės biudžetą, daro kartais net daugiau, nei gali. Pavyzdžiui, įtvirtindama kompensacijas už elektrą visiems gyventojams, nepriklausomai nuo pajamų, nors pastabų tokiam žingsniui turėjo tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolierius.
Gal iš tiesų opozicija, pirmiausia socialdemokratai, skalambijantys apie „prekybininkus užvaldžiusį godumą“, tiesiog „purškia populizmo žibalą į infliacijos laužavietę ir manipuliuodami žmonių emocijomis kursto nepasitikėjimą valdžios sprendimais“, kaip dar vasarą paskelbė vienas protingas konservatorius?
Nes Vyriausybė, jei pažiūrėtume į neseniai patvirtintą valstybės biudžetą, daro kartais net daugiau, nei gali. Pavyzdžiui, įtvirtindama kompensacijas už elektrą visiems gyventojams, nepriklausomai nuo pajamų, nors pastabų tokiam žingsniui turėjo tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolierius. Taip pat – augindama pensijas, atlyginimus. Ir net suskubdama į pagalbą „Perlas energijos“ pažadais patikėjusiems vartotojams, atkurdama teisybę biudžeto pinigas.
Bet štai tą rinką stebintis toks valstybinis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) ima ir panagrinėja mažmeninių kainų sudėtį. Ir atranda, kad, pavyzdžiui, duonos kainoje prekybininko dalis per metus yra padidėjusi daugiau kaip 60 proc. Ir tokių kasdienių produktų – ne vienas.
„Anksčiau žmonės domėjosi mobiliųjų telefonų, skalbimo mašinų kainomis, o dabar jie pradėjo domėtis sviesto, pieno kainomis“, – „LRT forume“ sako kainų lyginimo portalo pricer.lt vadovas ekonomistas Arūnas Vizickas. Nes pigiausių maisto produktų krepšelio kaina, jo duomenimis, augo nuo 54 iki 73 eurų.
Jei leistume kainas, prekybos tinklai dirbtų nuostolingai, – sako prekybininkų atstovai. Įtakingų prekybininkų – tų, kurių derybinė galia jau prieš dešimtmetį buvo vertinama kaip dvigubai didesnė nei tų pačių lenkų, pas kuriuos palikti savo pajamas ir toliau važiuoja ženkli Lietuvos pirkėjų dalis.
Bet juk kainas nustato rinka, kaip ne kartą sakė premjerė. Kainos, pasak jos, ir toliau bus tokios, kiek žmonės bus pasirengę už vieną ar kitą prekę mokėti. O jeigu jau labai reikia – Lietuvos bankas dar kartą jas panagrinės.
