Kai Izraelio generolai, tapę politikais, valdo valstybę, jie jokiais būdais nepamina demokratijos principų. Tuo tarpu, kai matai, ką išdarinėja ir išsidirbinėja kai kurie buvę Lietuvos policininkai ir generolai, norintys tapti arba jau tapę politikais, griebiesi už galvos.
Duok jiems laisvę ir Lietuva tuojau virs arba Orbano Vengrijos analogu, arba policine valstybe. Pavyzdys – Sauliaus Skvernelio partija. Net ir pasivadinus demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, į demokratiją jai nusišvilpt.
Leiskite man dar šiek tiek tęsti Izraelio pavyzdį mūsų diskutuojamos temos kontekste. Taip, yra dėl ko kritikuoti Izraelį, bet dėl vieno dalyko – netolerancijos korupcijai – galima tik pavydėti. Izraelyje jau nuteisti ir atlieka bausmes prezidentas, premjeras, policijos šefas, karys, nušovęs jau sužeistą teroristą. Vėl į valdžią grįžęs B. Netanjahu tyrimo dėl galimos korupcijos taip pat niekaip neišvengs.
Retorinis klausimas: ar matėte aukštą Lietuvos pareigūną, sėdintį kalėjime? Ne, nors tarsi buvo už ką. Štai, Rolandas Paksas Izraelyje jau būtų išbandęs valdišką duoną. O S. Skvernelis? Juk, anot 15min.lt tyrimo, jis galėjo padėti išsukti buvusį jo vyriausybės kanclerį (taip pat buvusį policininką) nuo VSD draudimo dirbti su slapta informacija. Po ilgos tylos ir aibės spekuliacijų visuomenėje Valstybės saugumo departamentas lapkričio 23 d. pagaliau informuoja, kad demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir neprivalėjo tikrintis poligrafu. Taip subjektyviai nusprendė bylą tiriantis VSD pareigūnas. Kaip suprasti? Anot prof. dr. Dainiaus Žalimo, kiek jis prisimena iš praktikos, asmens, perėjusio į kitą instituciją ir kitas pareigas, patikimumas ir lojalumas turi būti vertinamas dar kartą, nes skiriasi saugumo reikalavimai. Ar A. Stončaitis šventesnis už popiežių? Lengvai išspręsti pasitikėjimo stokos problemą galėtų S. Skvernelis, viešai patardamas A. Stončaičiui visgi pasitikrinti melo detektoriumi.
Taip pat skaitykite
Taip neatsitiks. Sakote, LRT.lt ir 15min.lt savo tyrimais apie buvusių milicininkų / policininkų aukščiausios valdžios ešelonuose savivalę skambina perspėjimo varpais? Na, ir kas? Tie žurnaliūgos palos, pastaugs ir nustos, o policininkų ir generolų karavanas eina. Šioje vietoje reikėtų pabrėžti, kad kalbu apie konkrečius buvusius milicininkus / policininkus ir generolus, net apie buvusį VSD pareigūną. Pateikiu sąrašą:
Visvaldas Matijošaitis, šiandien Kauno meras. Jis 1981–1991 m. buvo Lietuvos TSR VRM tarnautojas, milicininkas. Taip, milicininkas, tapęs multimilijonieriumi, kurio įmonės glaudžiai dirba su fašistine Rusija ir sūnaus rankomis vykdo gražių Kauno vietovių okupaciją. Juk būtina padėti valstybei ir nepamiršti patenkinti asmeninių interesų? Deja, Kaunui, susipainiojusiam tarp patriotizmo ir merkantilizmo, šie faktai nė motais.
Algirdas Stončaitis 1987 m. baigė TSRS VRM Minsko aukštąją mokyklą. 1987–1990 m. dirbo tuometėje LTSR vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės paieškos valdyboje. Nors ir netestuotas melo detektoriumi, galbūt apgintas savo kolegos premjero S. Skvernelio, įgijo teisę toliau dirbti su slapta informacija. Šiuo metu dirba Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete bei yra Antikorupcijos komisijos pirmininkas. Septyni Seimo Antikorupcijos komisijos nariai pasiūlė A. Stončaičiui nusišalinti nuo pirmininkavimo komisijai, ir ką manote? Nusišalino? Jeigu tai, ką matome, nėra pasityčiojimas iš teisės viršenybės, tai Lietuva tampa vis panašesnė į bananų respubliką.
Saulius Skvernelis 1994–1998 m. buvo Lietuvos policijos akademijos Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentas. 1998–1999 m. Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaras inspektorius. 2001–2003 m. Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaras. Niekaip nemesdamas šešėlio S. Skverneliui, visgi turiu priminti, kad tuo metu Lietuvos kelių policija buvo vienas korumpuočiausių policijos skyrių. Tai istorinis faktas. Gal iš tos tikrovės buvęs premjeras, o dabar partijos garsiu pavadinimu – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – lyderis atsinešė į politiką šūkį „Jeigu ne policinė, tai kriminalinė valstybė!“?
Ričardas Pocius, generolas, buvęs Lietuvos policijos vadas bei buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadovas. Perėmė į savo rankas korumpuotą buvusio VST vado Madalovo kunigaikštiją. Ką veikė iki 1990 m., informacijos nėra. Savo kritikoje VRM ministrei jis, regis, naudojasi #metoo kritikos modeliu, tai yra, bent mano nuomone, apkaltino VRM ministrę A. Bilotaitę seksualiniu priekabiavimu. Po tokių nusiskundimų piliečių pagarba ponui generolui turėtų išnykti kaip rūkas. Pulti į politiką susikūrus aukos įvaizdį generolui nederėtų, juk kaip ne kaip – generolas.
Valdas Tutkus 1978–1982 m. mokėsi Taškento aukštojoje pėstininkų vadų mokykloje. 1982 m. – būrio vadas. 1983–1985 m. – motorizuotosios šaulių kuopos vadas Afganistane. 1985 m. Turkestano karinės apygardos Motorizuotojo šaulių bataliono vado pavaduotojas, 1987 m. – bataliono vadas. 1988–1991 m. studijavo Maskvos M. Frunzės karo akademijoje. Bendras vaizdas susipažinus su jo biografija ir dabartiniai jo pasisakymai rodo, kad atsargos generolas giliai įstrigęs sovietinio jefreitoriaus mentalitete. Jo demokratijos suvokimas, sprendžiant iš jo paramos maršistams, nepripažįstantiems parlamentinės demokratijos, žemiau grindjuostės, o juk vadovavo Lietuvos Respublikos karinėms pajėgoms.
Rokas Petrašiūnas – buvęs aukšto rango VSD pareigūnas. Keli nepriklausomi šaltiniai, anot delfi.lt, VSD, patvirtino, kad R. Petrašiūnas darbą VSD paliko susiklosčius nemalonioms aplinkybėms ir buvo atleistas šalių susitarimu. Ir tuojau gavo darbą. Kodėl susimovę jėgos struktūrų pareigūnai atleidžiami šalių susitarimu? Ar tam, kad įsilietų į kitas valstybės institucijas be jokių problemų, o galiausiai patrauktų į politiką kaip nekaltai apkaltintos valstybės susidorojimo su sąžiningu tarnautoju aukos?
Nors negali nesutikti, kad šie mano pristatyti veikėjai tikrai yra sovietizmo ir jo išpuoselėto korupcinio mentaliteto aukos. Negi jie kalti, kad tas bjaurus palikimas velkasi paskui juos lyg amžinas šešėlis? Negi jie kalti, kad Lietuvos valstybės verslo ar politiniuose institutuose jiems rodoma neribota tolerancija, nes gera dalis valdininkų, lyg ir turinčių ginti skaidrumą bei atpažinti korupcijos ženklus, gal jų patys neatpažįsta? Žinote, gal kiek iš pirmo žvilgsnio ne į temą, bet kaip pavyzdį pateiksiu savižudybių prevencijos svarbą užkardant savižudybes (taip, tolerancija korupcijai yra kelias į valstybės savižudybę).
Taigi Suomija praeito šimtmečio 6–7 dešimtmečiais buvo paskelbta aukščiausios pasaulio savižudybių lygio rizikos šalimi. Praėjus apie 40 m., savižudybių skaičius krito perpus. Kaip? Ogi valstybės mastu buvo pradėta kampanija, kaip atpažinti potencialų savižudį. Su šios kampanijos turiniu teko susipažinti visiems Suomijos biurokratams, kurie dirba su žmonėmis. Ši kampanija, akivaizdu, suveikė.
Labai nesinori, kad Lietuvos valdžioje įsitvirtintų buvę policininkai ir generolai, kuriems politinė etika, moralė, sąžiningumas yra nieko nesakantis, tuščias garsas.
Jeigu nenorime, kad Lietuvos valstybei vadovautų sovietinio mentaliteto įkaitai ir aukos, reikėtų joms padėti atsikratyti persekiojančio šešėlio – juk esame humanistų, bet ne psichoterapeutų tauta. Gal, sakau, laikas ir Lietuvoje pradėti kampaniją „Kaip atpažinti korumpuotą generolą ar policininką ir jiems padėti?“. Taip, turime visus reikiamus įrankius korupcijai užkardyti, kontrolės institutus ir panašiai, tik kad jie kažkaip nelabai efektyvūs. Sąmokslų teoretikai šią problemą paaiškintų taip, kad esą Lietuvoje visos institucijos yra korumpuotos, nepatikimos, visi vagys – ir valdžioje taip pat. Kodėl tie „visi vagys“ nesėdi už grotų, neaišku. Informacijos dėlei: 2021 m. „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 34-a vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 13-ą vietą tarp Europos Sąjungos valstybių. Rusija – 136-oje vietoje.
Kaip ten bebūtų, nerimas dėl Lietuvos, kaip teisinės valstybės, ateities ne iš piršto laužtas. Labai nesinori, kad Lietuvos valdžioje įsitvirtintų buvę policininkai ir generolai, kuriems politinė etika, moralė, sąžiningumas yra nieko nesakantis, tuščias garsas. Regis, kol visuomenės tolerancija tokiems asmenims išlieka aukšta, panašu, kad galime turėti generolų ir policininkų Lietuvą. Tikrai? Nuo šios minties net nupurtė.
