Taigi, aksioma: nežabotas populizmas galiausiai veda į fašistinę ar komunistinę diktatūrą, kitaip nebūna. Pavojuje yra Vengrija, Lenkija, Italija, Prancūzija. Net viso pasaulio sąžinė Švedija neišvengė neonacistinės SD partijos atėjimo į valdžią. Demokratijai tapus bedantei, teisės viršenybė virsta po kojomis besipainiojančia mazgote.
Šiame komentare kalbėsiu ir apie fašistinės Rusijos populizmo atmainą, ir apie advokato Igno Vėgėlės fenomeną Lietuvos padangėje. Jo vardą komentare pavartojau tik kartą. Kodėl? Pirma, žmogus dar ne politikas, antra, pasimokiau iš šio advokato meno apkaltinti Andrių Tapiną aferomis neįvardijus jo vardu ir šį bandymą pavadinti ironija. Toks lyg ir nekaltas bandymas nusiplauti nuo atsakomybės už šmeižtą. Tad vietoje advokato vardo vartosiu apibrėžimą „politinis aferistas“, kuris tikrai ir be jokios abejonės su advokatu nieko bendro neturi. Ironiškai šnekant.
Taigi, putinistinė Rusija. Per pastaruosius 20 metų Putino režimas ėmėsi nuosekliai viešai, mums visiems matant, vykdyti liberalios demokratijos diskreditaciją su tikslu ją sunaikinti. Jeigu būčiau politologas, parašyčiau instrukciją pavadinimu „Kaip žingsnis po žingsnio sunaikinti demokratiją“, o ant viršelio raudonomis raidėmis pridėčiau perspėjimą „Nedarykite šito namuose!“. Putino režimas, deja, tai darė ir daro ne tik pačioje Rusijoje, bet ir visame Vakarų demokratiniame pasaulyje.
Mes gi tuos porą dešimtmečių, svaigdami nuo pigių dujų, stovėjome šalia nieko nedarydami. Kaip Rusijos režimas taip sugebėjo? Jis naudoja tam tikrą šizofreniškai skambančią populizmo atmainą „Made in Russia“: ukrainiečių žudymą ir miestų naikinimą vadina žmonių gelbėjimu, o gavęs į kaulus nuo Ukrainos kariuomenės apkaltina ukrainiečius terorizmu. Šis pavyzdys yra nežaboto populizmo esencija, populizmo, kuris, kaip ir minėjau, visada virsta fašizmu. Ir taip vyks tol, kol demokratija išliks bedantė. Tie išmušti dantys, deja, bado akis pačioje Europos Sąjungoje, jau nekalbant apie Jungtines Tautas ir JAV.
Politinis aferistas, turintis mokslinį laipsnį ir naudojantis kalbą kaip savo darbo įrankį, puikiai suvokia skirtumus tarp nuomonės ir dezinformacijos, tarp nuomonės ir melo, tarp tiesos ir manipuliacijos.
Jungtinių Tautų organizacija jau senai tapo diktatūrų ir visokių antisemitinių nevyriausybinių organizacijų tribūna, o JT Saugumo Taryboje sėdi žudikai su veto teise. Tad Trumpas ir jo šalininkai išmoko putinišką triuką – apvilkti kruviną diktatūrą demokratijos rūbu, prisistatydami demokratijos principų gynėjais. 70 milijonų amerikiečių ir apie 140 milijonų rusų Trumpu ir Putinu patikėjo, todėl tuojau pat pasijuto tos, nors ir degeneruotos, demokratijos gynėjais.
Kas tai, jei ne nežaboto populizmo pergalė? Tos pergalės atgarsiai girdisi ir NATO šūkyje „Ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą!“ Šis šūkis liberalios demokratijos gynimo kontekste yra pamatinė filosofinė, ideologinė ir politinė klaida. Jo išraiška yra nesuvokimas, kad Ukraina – neatsiejama liberalios demokratijos dalis, todėl turi būti ginama ne teritorija, bet kiekvienas liberalios demokratijos centimetras. Be Ukrainos galime pamiršti demokratijų saugumo architektūrą, jos praradimas taptų liberalios demokratijos, kaip idėjos, žlugimu. Tad Ukrainai NATO narystė būtina jau šiandien!
O dabar apie lietuvišką politinį populistą, kurį įvardiju kaip politinį aferistą. Tai tipažas, kuris nesiekia apgaulės būdu pasisavinti asmens turto ar pinigų. Tačiau politinis aferistas taip pat naudoja apgavystes, kaip antai dezinformaciją, sąmokslo teorijas ir pusiau tiesas, trokšdamas įsitaisyti valdžios olimpe. Panašūs politiniai aferistai visai protingai nusprendė, kad moksliniai laipsniai daro įspūdį tūlam demokratinės Lietuvos nekentėjui, nes, žiūrėk, juk profesoriai, daktarai, mokslininkai, todėl meluoti negali. Dar kaip gali. Politinis aferistas, turintis mokslinį laipsnį ir naudojantis kalbą kaip savo darbo įrankį, puikiai suvokia skirtumus tarp nuomonės ir dezinformacijos, tarp nuomonės ir melo, tarp tiesos ir manipuliacijos. Bet kai mokslininkas jam sako, kad reikia ginti Lietuvos Konstituciją, jis, tos Konstitucijos niekada neskaitęs, pasijunta švento karo prieš Konstitucijos puolėjus dalimi.
Ir visai nesvarbu, kad mokslininkai prisistato ekspertais srityse, kurios pagal išsilavinimą jiems neįkandamos, taip diskredituodami patį mokslininko vardą. Pavyzdžiui, pasirodo, kad politiniai aferistai būtinai yra ir spaudos bei žodžio laisvės ekspertai. Iliustruosiu savo teiginį vieno tokio „eksperto“ citata: „Kiekvienam teisininkui, ir net ne teisininkui, yra akivaizdu, kad už nuomonę, kritiką Vyriausybės veiksmų, valstybės institucijų, reguliavimo – kelti nei drausmės bylos, nei persekioti žmogaus negalima. Tai užtikrina Konstitucija, bet Lietuvoje yra taip, kaip yra.“ Ir dar populistiškai priduria, jog Lietuvoje neliko nei sąžinės, anei teisingumo.
Tikrai? Žiūrim, ką turim: pirmas teiginys yra melas, o antras – elementari manipuliacija. Primygtinai brukama mintis, kad už kritiką Vyriausybės politikai žmonės persekiojami nutylint, kad drausmines bylas reguliuoja įstatymai. Politinis aferistas, jeigu jam iškeliama drausminė byla už galimą tarnybinės etikos pažeidimą, paradoksas, pagautas už rankos šaukia „laikykite vagį!“. Todėl, taip sakant, neatleisk jam, Viešpatie, nes politinis aferistas puikiai žino, ką daro. Puikiai žino, kad be melo ir manipuliacijų politinėje arenoje neišgyventų nė minutės, juk dažniausiai politiniai aferistai savo gyvenime nėra niekuo naudingu nusipelnę visuomenei ir Lietuvai.
Dalis Lietuvos visuomenės, apie 9 procentus, akivaizdu, pasimauna ant politinio aferisto kabliuko. Ką tai reiškia skaičiais? Rinkėjų Lietuvoje yra 2 457 722, tačiau rinkimuose dalyvauja apie 47 proc. rinkėjų, t. y. 1 175 026. Iš viso už politinius aferistus stoja apie 150 000 –200 000 žmonių. Tai tie patys niekur nedingę violetiniai ir maršistai, išpažįstantys autoritarizmą, menkinantys moteris ir homoseksualus, nekenčiantys demokratijos, nuolat renkantys savo kopijas į Seimą. Naudos visuomenei lygu nulis, o chaoso – kiek nori.
Dėl jų balsų kovoja karbauskiai, skverneliai, žemaitaičiai, gražuliai. Su jais flirtuoja prezidentas Gitanas Nausėda, dalis socdemų ir dalis konservatorių, taip nustekendami politikos kokybę Lietuvoje. Nusivylimas demokratija daliai visuomenės virsta simpatijomis fašizmui ir neonacizmui, todėl nenuostabu, kad niekur nedingsta parama Putino režimui.
Deja, nežabotas populizmas pakeliui tapti norma. Putino ir Trumpo kovos prieš demokratijas modelis – apsimesti patiems esant kovotojais už demokratiją – politinius aferistus užkrečia.
Šiame kontekste nenoriu mesti kaltinimo visai LR generalinei prokuratūrai, tačiau pagrįsti klausimai kyla: ar LR generalinė prokuratūra gina demokratijos principus, ar šoka pagal politinių aferistų dūdelę? Štai prokuratūra atsisako kelti bylą Baltarusijai už konkretaus žmogaus – pabėgėlio baltarusio – Lietuvoje teisių pažeidimą. Iš atsisakymo tirti bylą formuluotės aiškėja, kad prokuroras tapatina kruviną Lukašenkos diktatūrą su bet kokia demokratine valstybe. Anot prof. dr. Dainiaus Žalimo, kitaip nei Lietuvos valstybė, Generalinė prokuratūra pripažįsta Lukašenką Baltarusijos prezidentu. Taip pat skirtingai nei Lietuvos valstybė, Generalinė prokuratūra nemano, kad Lukašenka nusipelno būti vadinamas nusikaltėliu: „Atvirkščiai, ji tikriausiai mano, jog jo pavadinimas fašistu galėtų būti baudžiamas ir pagal Lietuvos įstatymus“, – teigia D. Žalimas.
O ką jau kalbėti apie vis dar laisvėje veikiančius asmenis, važinėjančius į Rusiją ar Baltarusiją ir kviečiančius „gelbėti“ demokratiją Lietuvoje? Tie asmenys kartu su apsimetėliais žurnalistais viešai remia Rusijos karą prieš Ukrainą. Ar prokurorai neskaito Konstitucijos, kurioje aiškiai nurodyta, kad tokia veikla yra antivalstybinė? Pagaliau Generalinė prokuratūra pristatė įtariamuosius riaušių prie Seimo byloje. Atleiskite, o kur dingo organizatoriai, kvietę versti Seimą? Ar žmonės patys susiorganizavo?
Deja, nežabotas populizmas pakeliui tapti norma. Putino ir Trumpo kovos prieš demokratijas modelis – apsimesti patiems esant kovotojais už demokratiją – politinius aferistus užkrečia. Kartą Hitleris pareiškė: „Jeigu nori minios simpatijų, papasakok jai pačius kvailiausius, pačius naiviausius dalykus.“ Putinistai, trumpistai bei vietiniai Lietuvos politiniai aferistai šią maksimą išmoko mintinai. Tad kaip atpažinti politinį aferistą? Trumpai tariant – kai toks arba tokia prisistatęs demokratijos gynėju aiškina, kad „Lietuvoje nėra demokratijos!“ ir tuojau pradeda kalbėti visos tautos vardu. Tai išgirdus, laikas suklusti.
