Nors informacijos apie sėklidžių vėžį viešojoje erdvėje daugėja, statistika rodo, kad daugiau nei pusė vyrų, pajutę pirmuosius simptomus, delsia kreiptis į gydytoją. Pagrindinė to priežastis – įsišaknijusi nuostata, kad sveikata svarbu pasirūpinti tik tada, kai atsiranda stiprių simptomų. Tai ypač pavojinga kalbant apie onkologines ligas, nes ankstyvojoje stadijoje simptomai gali būti nejuntami.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Diagnozė: gyvenimas“ įraše:
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docento, mokslininko, urologo dr. Aušvydo Patašiaus teigimu, nors sėklidžių vėžys nėra labai paplitęs ir yra išgydomas, daugiau nei pusė pacientų pirmą kartą į urologą kreipiasi jau ligai pažengus.
„Sėklidę išoperuoti nėra labai sunku, bet jei vėžys pažengęs, atsiranda didelių chirurginių iššūkių. Specialistai linkę siųsti pacientus pas mus, į Nacionalinį vėžio centrą, tam, kad tuos iššūkius įveiktume. Bet čia turėtų būti ir žmogaus vaidmuo“, – teigia urologas.
Pasak jo, dėl hormoninių pokyčių sėklidžių vėžys dažniausiai diagnozuojamas jauname amžiuje, todėl 15–50 metų vyrams rekomenduojama patiems bent kartą per mėnesį tikrintis dėl šios ligos.
„Reikėtų tikrintis šiltame duše, kai sėklidės nusileidusios. Savo puslapyje checkyourballs.lt esame pateikę infografiką, kaip tai reikėtų padaryti. Tradiciniai rizikos faktoriai yra tokie, kad jeigu tau kažkada nenusileido sėklidės arba matai, kad jos mažesnės nuo seno, tikrai tikrinkis dažniau“, – sako A. Patašius.
„Jeigu sėklidės nenusileidžia, jų nėra arba bent jau vienos iš jų nėra, reikėtų kreiptis į specialistą ir kuo greičiau tai fiksuoti. Techniškai tai turi būti atlikta per pirmuosius metus, nes kuo ilgiau eksponuosis liga, tuo sunkiau ji bus gydoma“, – įspėja jis.
Gydytojo teigimu, suklusti vertėtų pasikeitus sėklidžių dydžiui, formai ar pojūčiui, ypač atsiradus skausmui.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, ar pakito sėklidžių dydis ir forma, ar ji grubesnė, koks pojūtis – skauda ar ne. Jei jau ilgesnį laiką skauda, vienareikšmiškai reikėtų kreiptis, o ne kentėti ir laukti, kol praeis. Aišku, tai gali sukelti ir visai kitos ligos, gali būti ir peršalimo simptomas, tačiau bet kuriuo atveju geriau kreiptis, nes liga visiškai išgydoma, jei nėra vėlyvos stadijos“, – pabrėžia urologas.
Specialistas sako, kad sėklidžių vėžiu susirgti jauname amžiuje galima dėl medžiagų, endokrininę sistemą paveikiančių dar ankstyvoje vaikystėje arba esant motinos gimdoje. Liga gali būti susijusi ir su paveldimais veiksniais, darančiais įtaką vaiko endokrininiam profiliui.
„Kai daug giliniesi ir skaitai apie endokrininę sistemą veikiančias medžiagas, pagal žmogaus fenotipą kartais jau gali įtarti, kad jam reikėtų dažniau tikrintis sėklides. Nemaža dalis šių medžiagų gali imituoti hormonus organizme – jos kaupiasi kūno skysčiuose, riebaliniame audinyje, plaukuose.
Vienos jų gali blokuoti androgenų poveikį, kitos jį imituoti, dar kitos išsiskiria estrogeniniu poveikiu, skatindamos moteriškų hormonų raišką. Įtarimų gali kelti, pavyzdžiui, labai smulkus sudėjimas arba pilvinis nutukimas jauname amžiuje“, – apie endokrininę sistemą veikiančių medžiagų įtaką kalba A. Patašius.
Anot jo, nors aiškios sąsajos tarp endokrininę sistemą veikiančių medžiagų ir sėklidžių vėžio dar nenustatyta, moksliniai tyrimai vis labiau gilinasi į galimą šių medžiagų įtaką. Urologo teigimu, endokrininę sistemą veikiančių medžiagų randama automobilių kvapiuosiuose skysčiuose, tualetų gaivikliuose, taip pat plastikiniuose vandens buteliukuose, kuriuose gausu ftalatų.
„Ftalatų ypač reikėtų vengti nėštumo laikotarpiu, nes jie gali prasiskverbti pro placentą ir pasiekti vaiką. Taip pat rekomenduojama riboti kvapiųjų skysčių, tokių kaip automobilio kvapai, tualetų gaivikliai ir panašiai, naudojimą. Juos galima pakeisti natūralesnėmis alternatyvomis, pavyzdžiui, levandomis“, – pataria gydytojas.
Vis dėlto, kaip teigia A. Patašius, tokių medžiagų sąsają su sėklidžių vėžiu įrodyti kol kas sudėtinga.
„Šiuo metu įrodymų, kad glifosatas arba pesticidai yra vėžį sukeliančios medžiagos, neužtenka. Aš tikrai tikiu, kad glifosatas stipriai prisideda prie ligos sukėlimo, tačiau labai sunku juos skystose terpėse surasti ir pagauti, nes už kiekvieno produkto slypi interesų grupė: vieni nori įrodyti, kad šios medžiagos padidina vėžio riziką, kiti nenori. Todėl kyla iššūkių įrodant kancerogeniškumą. Kai yra per mažai tyrimų ir įrodymų, industrijai lengva paneigti šiuos dalykus“, – sako urologas.
Visgi, anot jo, jau yra įrodymų, kad endokrininę sistemą paveikiančios medžiagos slopina sisteminio gydymo efektyvumą.
„Tai reiškia, kad jeigu tu gyveni toje pačioje aplinkoje ir vis dar gauni tų medžiagų, techniškai gali būti, jog gydymo sėkmė priklausys nuo to, kur gyveni ir kas pateks į organizmą“, – pabrėžia A. Patašius.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
