Daug skambių pažadų, bet realių sprendimų kol kas nėra. Kai dar praėjusį rudenį aplinkosaugininkai dėl Vidaus vandens kelių direkcijos atliktų darbų Nemune pranešė apie galimą padarytą, jų skaičiavimais, beveik 8 mln. eurų žalą, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos žadėjo operatyviai peržiūrėti įstatymų spragas ir Vidaus vandens kelių sąrašą. Atrodo, iki šiol ministerijų pažadai ir liko neįgyvendinti.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą dėl Vidaus vandenų kelių direkcijos atliktų darbų Nemune, įtariant upės gilinimą, o ne valymą, ir apskaičiavo beveik 8 mln. eurų žalą.
- Visuomenininkams kreipusis į ministerijas, buvo žadama peržiūrėti Vidaus vandens kelių sąrašą, tobulinti teisės aktus ir įtraukti suinteresuotas šalis, tačiau pažangos nematyti.
- Susisiekimo ministerija teigia, kad klausimai sprendžiami, o Aplinkos ministerija inicijavo Vandens įstatymo pakeitimus ir siūlo išbraukti Nerį bei Nemuno vidurupį iš Vidaus vandens kelių sąrašo dėl aplinkosaugos priežasčių.
Tyrimas – tik po aktyvios visuomenės kreipimosi
Vidaus vandens kelių direkcija į aplinkosaugininkų akiratį pateko dar praėjusių metų vasarį, kai visuomenininkai užfiksavo Susisiekimo ministerijai pavaldžios įmonės atliktų darbų padarinius Nemune ties Alytumi ir Druskininkais. Žvyro pylimai skersai upės vagos, didžiuliai iš dugno į krantą iškelti rieduliai – tik dalis vaizdų, kurie patraukė visuomenės dėmesį.
Taip pat skaitykite
Ne vieno pranešimo apie galimus pažeidimus sulaukęs Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą. Netrukus diskusijos dėl Vidaus vandens kelių direkcijos vykdytų darbų persikėlė ir į Seimą. Buvo įtariama, kad direkcija atliko upės gilinimo darbus, o tam reikėjo poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Savo ruožtu Vidaus vandens kelių direkcija iki šiol tikina, kad tik valė upę, todėl minėtos vertinimo procedūros atlikti nereikėjo.
Ar tai buvo valymas, ar gilinimas – dabar jau atsakys prokuratūra. Praėjusių metų lapkritį Aplinkos apsaugos departamentas pranešė dėl Vidaus vandens kelių direkcijos atliktų darbų apskaičiavusi galimą padarytą beveik 8 mln. eurų žalą. Aplinkybes aiškinasi ikiteisminį tyrimą pradėjusi prokuratūra, šiuo metu teberenkanti reikšmingą informaciją.
Žadėjo greitus sprendimus
Nelaukdami Aplinkos apsaugos departamento išvadų dėl Vidaus vandens kelių direkcijos atliktų darbų Nemune, visuomenininkai kartu su Viešojo intereso gynimo fondu praėjusių metų liepos mėnesį kreipėsi į Susisiekimo ir Aplinkos ministerijas prašydami spręsti vidaus vandenų kelių teisinio reguliavimo klausimus. Vienas esminių kreipimosi tikslų buvo peržiūrėti Vidaus vandens kelių sąrašą ir iš jo išbraukti Nerį bei Nemuno vidurupį.
Raštas ministerijas pasiekė liepos 29 dieną, o rugsėjo 1-ąją minėtais klausimais įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų, Vidaus vandens kelių direkcijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai.
Po minėto pasitarimo Viešojo intereso gynimo fondui buvo parengtas atsakomasis raštas, kurio kopiją turi ir LRT.lt. Minėtame rašte nurodoma, kad „artimiausiu metu“ turi būti peržiūrimi ir tobulinami Vidaus vandenų transporto kodekso ir aplinkosaugos reikalavimai.
„Informuojame, kad Vidaus vandenų transporto kodekso projektą planuojama parengti š. m. (2025 metų – red. past.) trečiajame ketvirtyje, o, suderinus su suinteresuotomis institucijomis ir pasikonsultavus su visuomene, tikimasi, kad jis bus pateiktas ir svarstomas Lietuvos Respublikos Seimo 2026 m. pavasario sesijoje“, – dėstoma praėjusių metų rugsėjį parengtame rašte. Jį, beje, pasirašė dar tuometis susisiekimo viceministras, dabar jau ir ministras Juras Taminskas.
Pažadus spręsti teisines spragas, tobulinti įstatymus ir peržiūrėti Vidaus vandens kelių sąrašą ministerijų atstovai žėrė ir praėjusių metų gruodžio 3 d. Seime asociacijos „Lietuvos žuvys“ organizuotoje konferencijoje, kurioje kalbėta ne tik apie galimą padarytą žalą Nemune, bet ir Neries, kurioje taip pat norima atgaivinti laivybą, likimą.
Iš pažadų liko šnipštas?
Susisiekimo ministerija pastaruoju metu nevengia pasigirti apie nuveiktus darbus, bet būtent apie problemų dėl vidaus vandens kelių sprendimą kol kas iš ministerijos – visiška tyla, nors nuo pirmųjų pažadų nutekėjo išties nemažai vandens.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto vadovas Laurynas Jukna, dalyvavęs minėtame praėjusių metų rugsėjį vykusiame tarpinstituciniame pasitarime, LRT.lt teigė, kad pažangos išties nematyti, ypač iš Susisiekimo ministerijos pusės.
„Kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija dėl Nemunui galimai padarytos 8 mln. eurų žalos, kaip tik tuo metu buvome susitikime Susisiekimo ministerijoje dėl visų šių klausimų. Dar tame susitikime viceministrė Dovilė Sujetaitė, kuruojanti šią sritį, mums konstatavo, kad vis dėlto didelių pertvarkų ir pokyčių nesitikėti.
Tai nustebino, nes anksčiau oficialiuose raštuose, teiktuose Viešojo intereso gynimo fondui, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos žadėjo kardinalius pokyčius, iš esmės sprendžiančius susidariusią situaciją. Vidaus vandens kelių sąrašo peržiūrėjimas, anot viceministrės, nereiškia Neries ir Nemuno vidurupio išbraukimo. Nepaisant to, apie Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimus buvo kalbėta. Vykdant juos, žadėta įtraukti ir suinteresuotų grupių atstovus, t. y. mokslininkus ir visuomenininkus.
Vis dėlto, kiek teko domėtis, jokio progreso iš Susisiekimo ministerijos pusės šiuo klausimu nėra. Neatmetame galimybės patys tiesiogiai klausti ministerijos, kas buvo įgyvendinta iš to pažadų sąrašo“, – portalui kalbėjo L. Jukna, kuris padėjo tirti Vidaus vandens kelių direkcijos galimą padarytą žalą Nemune.
Taip pat skaitykite
Teigia, kad darbai vyksta
Savo ruožtu pati Susisiekimo ministerija tikina, kad klausimai dėl Vidaus vandenų transporto kodekso ir Vidaus vandens kelių sąrašo yra sprendžiami.
„Esame inicijavę diskusijas bei darbo susitikimus su Aplinkos ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis. Jų metu nagrinėjami Vidaus vandens kelių sąrašo peržiūrėjimo, aplinkosaugos aspektų, galimų reguliavimo pakeitimų bei prevencinių priemonių klausimai, siekiant užtikrinti subalansuotą transporto infrastruktūros ir aplinkos apsaugos interesų derinimą“, – rašoma LRT.lt skirtame atsakyme.
Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad Vidaus vandens kelių sąrašas yra tvirtinamas Vyriausybės nutarimu, todėl jo pakeitimai reikalauja tarpinstitucinio derinimo ir išsamaus vertinimo.
„Vertinant galimus pakeitimus, analizuojami tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiai, navigaciniai ir strateginiai aspektai. Šiuo metu yra analizuojamos skirtingos vidaus vandens kelių tinklo vystymo alternatyvos, įskaitant ir atskirų vidaus vandens kelių ruožų statuso peržiūrėjimą. Kol kas galutinis sprendimas dėl konkrečių pakeitimų dar nėra priimtas“, – aiškino ministerijos atstovai.
Inicijavo pakeitimus
Aplinkos ministerija tikina jau inicijavusi Vandens įstatymo pakeitimo projektą, kuriame tarp kitų vandenų srities klausimų numatyti pokyčiai dėl vandens telkinių pritaikymo laivybai.
„Šiuo metu Vandens įstatymo projektas derinamas su visuomene Teisės aktų registre. Papildomai dėl aplinkosaugos reikalavimų vandens telkinių gilinimui ir valymui, buvo organizuoti susitikimai ir konsultacijos su mokslo bendruomenės atstovais. Šiuo metu pakeitimas yra rengiamas ir bus teikiamas derinti visuomenei“, – rašoma portalui skirtame atsakyme.
Taip pat skaitykite
Aplinkos ministerija taip pat nurodė besitikinti, kad Susisiekimo ministerija atsižvelgs į mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų išsakytus argumentus, kodėl Nerį ir Nemuno vidurupį reikia išbraukti iš Vidaus vandens kelių sąrašo.
„Neries upė yra išskirtinė visoje Europoje, įtraukta į ekologinį tinklą „Natura 2000“ dėl išlikusios natūralios būklės, susiformavusių buveinių ir saugomų rūšių. Tai yra viena pagrindinių šalies lašišinių žuvų nerštaviečių, upėje atkuriamos į raudonąją knygą įrašytų žuvų populiacijos. Pagal Vandenų direktyvos keliamus reikalavimus, siekiant ją pritaikyti laivybai, Europos Komisijai reikėtų įrodyti poreikio svarbą ir pagrįsti ją skaičiavimais.
Aplinkos ministerija nemano, kad Neris turi būti naudojama laivybai, tam nėra pakankamo finansinio, socialinio ar juo labiau aplinkosauginio pagrindimo. Mūsų turimomis žiniomis, visa Neries upė ir Nemuno vidurupis niekada nebuvo pritaikyti laivybai, taigi nematome teisinio pagrindo, kodėl jie yra priskirti prie vidaus vandens kelių.
Dėl teisinio reguliavimo neatitikimų klausimų nekilo, kol nebuvo pradėti gilinimo darbai Nemune ir Neryje, siekiant upes pritaikyti laivybai, todėl manome, kad reikalinga peržiūra ir išbraukimas“, – atsakyme nurodė Aplinkos ministerija.
