Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija paskelbė Ebolos viruso protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), kuris, kaip manoma, nusinešė daugiau nei 90 žmonių gyvybių.
Nėra jokios vakcinos ar specifinio gydymo nuo šios itin užkrečiamos hemoraginės karštligės atmainos, sukėlusios dabartinį protrūkį. Per pastaruosius 50 metų Afrikoje ši liga pražudė daugiau nei 15 tūkst. žmonių.
Mirtys
KDR sveikatos apsaugos ministro Samuelio-Rogerio Kambos sekmadienį paskelbtais naujausiais duomenimis, dabartinis protrūkis tikriausiai sukėlė 91 mirtį.
Pranešta apie maždaug 350 įtariamų atvejų. Dauguma užsikrėtusiųjų yra 20–39 metų amžiaus, o daugiau nei 60 proc. sudaro moterys.
Iki šiol laboratorijoje ištirta nedaug mėginių, o pranešimai daugiausia grindžiami įtariamais atvejais.
Protrūkio centras yra šiaurės rytinė Itūrio provincija, besiribojanti su Uganda ir Pietų Sudanu. Šiame aukso turtingame regione kasdien vyksta intensyvus gyventojų judėjimas, susijęs su kasybos veikla.
Kai kuriose provincijos dalyse taip pat siaučia kelios ginkluotos grupuotės, todėl dėl saugumo priežasčių ten sunku patekti.
Regioninė rizika
Virusas jau išplito už Itūrio provincijos ir KDR ribų.
Apie vieną atvejį pranešta Gomoje, dideliame rytiniame KDR mieste, kurį nuo praėjusių metų pradžios kontroliuoja Ruandos remiama antivyriausybinė grupuotė M23. Šis miestas yra Šiaurės Kivu provincijos, besiribojančios su Itūriu, sostinė.
Ugandos vyriausybės teigimu, Ugandoje taip pat užregistruotas vienas patvirtintas atvejis ir viena mirtis. Šie atvejai susiję su dviem iš KDR atvykusiais kongoliečiais. Apie vietinius protrūkio židinius nepranešama.
Laboratoriniais tyrimais patvirtintas ryšys su Ebola visais trimis atvejais.
Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai (Afrikos CDC) įspėjo apie didelę išplitimo į Rytų Afrikos šalis, besiribojančias su KDR, riziką.
Sekmadienį PSO paskelbė protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija – tai antras pagal dydį pavojaus lygis pagal tarptautines sveikatos taisykles.
Nėra vakcinos
Dabartinį protrūkį sukėlė Bundibugjo atmaina, nuo kurios nėra vakcinos ar specifinio gydymo.
Siekiant pažaboti jos plitimą, imamasi apsaugos priemonių ir greitai nustatomi atvejai, kad būtų apriboti kontaktai.
Esamos vakcinos nuo Ebolos yra veiksmingos tik prieš Zairo viruso atmainą, kuri sukėlė didžiausius užregistruotus protrūkius.
Bundibugjo atmaina anksčiau sukėlė du protrūkius – 2007 metais Ugandoje ir 2012 metais Kongo DR. Mirštamumas buvo nuo 30 iki 50 procentų.
Plitimas
Per 2018–2020 metais Kongo DR kilusį pražūtingiausią Ebolos protrūkį iš 3,5 tūkst. susirgusiųjų mirė beveik 2,3 tūkstančio.
PSO duomenimis, per ankstesnį protrūkį, vykusį nuo praėjusių metų rugsėjo iki gruodžio, mirė 45 žmonės.
Nepaisant ilgametės šalies patirties valdant Ebolos protrūkius, specifiniai dabartinio – jau 17-ojo šioje didžiulėje, daugiau nei 100 mln. gyventojų turinčioje Centrinės Afrikos valstybėje – protrūkio bruožai kelia nerimą ekspertams.
„Tai protrūkis, kuris plis labai greitai, juo labiau, kad jis kilo tankiai apgyvendintoje provincijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė virusologas Jeanas-Jacques'as Muyembe (Žanas Žakas Mujembė).
J.-J. Muyembe buvo vienas iš Ebolos viruso atradėjų 1976 metais ir vadovauja Kongo DR mokslinių tyrimų institutui, kuris patvirtino dabartinį viruso pasirodymą.
Specialistų teigimu, jei visi iki šiol užregistruoti įtariami atvejai būtų patvirtinti, dabartinis protrūkis būtų septintas pagal dydį iš visų kada nors užregistruotų visų viruso atmainų protrūkių ir antras pagal dydį ne Zairo Ebolos atmainos protrūkis.
„Mistiška liga“
Šiuo metu atliekami epidemiologiniai tyrimai protrūkio kilmei nustatyti.
Pirmasis nustatytas dabartinio protrūkio atvejis buvo slaugytoja, kuri balandžio 24 dieną kreipėsi į sveikatos centrą Itūrio provincijos sostinėje Bunijoje.
Tačiau protrūkio epicentras yra maždaug už 90 kilometrų, Mongbvalu sveikatos zonoje.
Gegužės 5 dieną PSO buvo įspėta apie didelio mirštamumo ligos atsiradimą po to, kai Mongbvalu vietovėje per keturias dienas mirė keturi sveikatos priežiūros darbuotojai.
Bundibugjo atmaina užsikrėtusiems žmonėms iš pradžių pasireiškia į gripą ar maliariją panašūs simptomai, todėl ligos nustatymas gali užtrukti.
Kongo DR sveikatos apsaugos ministerija teigė, kad apie dabartinį protrūkį taip pat buvo pranešta pavėluotai, nes nukentėjusios bendruomenės iš pradžių manė, kad tai „mistiška liga“ arba raganavimas. Dėl to susirgusieji ėjo į „maldos centrus“, o ne kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus.
