Atakos prieš dujų vamzdynus „Nord Stream“ kaip niekada suaktyvino diskusijas apie kritinės infrastruktūros apsaugą Europoje. Dujų vamzdynai ir saugyklos, elektros energijos linijos ir elektrinės, interneto kabeliai ir ryšio bokštai – tai, ką galime vadinti kritine infrastruktūra – viskas, rodos, atsidūrė galimo priešininko taikiklyje. O galbūt tiesiog niekada nebuvo iš jo dingę?
Įsivaizduokite, kad vieną rytą nubundate šaltuose namuose. Jie nešildomi, nes vietiniam šilumos tiekėjui sutriko dujų tiekimas. Netikėtai išsijungė ir visi vietiniai elektros tinklai, dingo interneto ryšys. Negalite pasišildyti namų, įsipilti stiklinės vandens ar perskaityti naujienų išmaniajame telefone ar kompiuteryje. Be abejo, toks scenarijus – smarkiai pesimistinis, bet, kaip rodo atakos prieš dujotiekį „Nord Stream“ ir karo Ukrainoje pamokos, toks scenarijus įvykdžius plataus masto kibernetinę ataką ar kilus kariniam konfliktui įmanomas. Tokį įspūdį tik dar labiau sustiprina pastarųjų dienų Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą.
Pirmosiomis Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienomis šalis susidūrė su masinėmis agresoriaus atakomis prieš kritinę infrastruktūrą. Kiek vėliau tokios atakos tapo gana pavienės. Dabar galime matyti, jog Rusijos veiksmai vėl tapo labiau koordinuoti, darantys žalą ne tik įprastai civilinei infrastruktūrai, bet ir kritiškai svarbiems jos elementams.
Kai Ukrainos pajėgos išlaisvino Iziumo, Kupjansko ir Balaklijos miestus, Rusija tikslingai smogė Ukrainos elektros tinklams. Smūgiai visiškai nutraukė elektros energijos tiekimą Charkivo ir Donecko srityse, taip pat jį iš dalies sutrikdė Zaporižios, Dnipropetrovsko ir Sumų srityse. Po spalio 11 d. atakų prieš Lvivą 30 proc. miesto liko be elektros, du miesto rajonai – be vandens. Tai tik keletas pavyzdžių.
Tiesa, per visas šias ir tūkstančius kitų atakų sunaikinta ar pažeista ne tik svarbi infrastruktūra, bet ir pražudyti tūkstančiai niekuo dėtų civilių, apšaudyta daug jokios karinės ar strateginės reikšmės neturinčių objektų – gyvenamųjų namų, darželių, universitetų. Artėjant žiemai tokių atakų prieš Ukrainos elektros tinklus, dujų ir vandens vamzdynus, šilumos tinklus, tikėtina, sulauksime vis daugiau. Šių antpuolių tikslas paprastas, bet brutalus – gąsdinti ir demoralizuoti civilius gyventojus, silpninti Ukrainos galimybes priešintis, sutrikdyti valstybės funkcionavimą.
Kritinė infrastruktūra yra brangi, neretai sudėtingai ir ilgai diegiama ar tvarkoma, tačiau be galo svarbi visai visuomenei. Ilgalaikė žala Ukrainos civilinei infrastruktūrai šią žiemą gali sukelti nepaprastai dideles kančias civiliams gyventojams, kurie gali likti ne tik be šildymo, bet ir be elektros energijos ar vandens. Pastaruoju metu suintensyvėjusių Rusijos atakų pasekmės rodo, kad Vakarai greičiau ir efektyviau turi tiekti ne tik karinę, bet ir humanitarinę pagalbą, kad būtų užtikrintas Ukrainos žmonių saugumas ir elementariausios išgyvenimo sąlygos, o kartu ir valstybės gebėjimas funkcionuoti.
Šių antpuolių tikslas paprastas, bet brutalus – gąsdinti ir demoralizuoti civilius gyventojus, silpninti Ukrainos galimybes priešintis, sutrikdyti valstybės funkcionavimą.
Pati Ukraina demonstruoja nepaprastą atsparumą ir ryžtą kovoti toliau. Dauguma elektros ar kitų būtinųjų paslaugų sutrikimų skubiai taisomi. Įbauginti ukrainiečių taip pat nesiseka – netrukus po spalio 10 d. masinių Ukrainos miestų apšaudymų paskelbta kampanija, kurios tikslas – surinkti lėšas ir Ukrainos kariuomenę aprūpinti savižudžiais dronais. Vos per aštuonias valandas ši kampanija surinko beveik šešis milijonus JAV dolerių. Pasak „Kyiv Independent“ žurnalisto Iljos Ponomarenkos, praėjus vos kelioms valandoms po spalio 10 d. atakų, traukiniuose iš Kyjivo į Lvivą skambėjo juokas, pokštai ir šūksniai „šlovė Ukrainai!“.
Elektros energijos, dujų, geriamojo vandens ar šilumos sutrikimai Ukrainoje – realybė. Nors panašių scenarijų Europoje tikėtis sunku, atakos prieš „Nord Stream“ vamzdynus pasėjo nerimą ir savotišką nesaugumo jausmą, kad panašios (nors ir gerokai mažesnio masto) problemos vieną dieną gali ištikti ir Europos Sąjungos šalis.
Naujausias Švedijos pareigūnų atliktas tyrimas sustiprino įtarimus, kad „Nord Stream“ dujotiekiuose įvykdytas sabotažas. Nors viešojoje erdvėje iškart po išpuolių pasipylė versijos, kad už šių atakų stovi Rusija, formalūs kaltinimai šiai šaliai ar jos jėgos struktūroms dar nėra pareikšti. Įtarimus sustiprina ir tai, jog Švedija atsisakė Rusijos pagalbos vykdant šio išpuolio tyrimą. Bet kokiu atveju, ši ataka greičiausiai amžiams sunaikino galimybę naudotis šiais dujotiekiais (jų remontas – be galo brangus).
Tikėtina, viena esminių dujotiekio sprogdinimo priežasčių – siekis sukelti didesnį chaosą Europos dujų rinkoje. Po sprogimų praradus galimybę naudoti „Nord Stream“ vamzdynus, dujų kainos Senajame žemyne šoktelėjo daugiau nei 10 proc. Vis dėl to šio išpuolio poveikis dujų kainoms, bent kol kas, atrodo gana laikinas. Rugpjūtį iki bene 350 eurų už megavatvalandę pakilusios dujų kainos spalio viduryje krito iki maždaug 150 eurų. Ir nors Europos laukia sunki žiema (greičiausiai, ne viena), dabartinė situacija teikia vilties, kad ilguoju laikotarpiu priklausomybės nuo Rusijos bus atsisakyta.
Ir nors Europos laukia sunki žiema (greičiausiai, ne viena), dabartinė situacija teikia vilties, kad ilguoju laikotarpiu priklausomybės nuo Rusijos bus atsisakyta.
Minėta ataka beveik neabejotinai siekta sukelti paniką Europoje. Tokią prielaidą leidžia daryti tai, kad atakos ne tik įvykdytos visai netoli Danijos ir Švedijos teritorinių vandenų, bet ir greta neseniai veikti pradėjusio, Norvegiją ir Lenkiją jungiančio, dujotiekio „Baltic Pipe“. Šis dujotiekis sudaro sąlygas Lenkijai nepratęsti dujų tiekimo sutarties su Rusijos „Gazprom“ ir turėtų patenkinti apie 15 proc. metinio šalies gamtinių dujų poreikio. Bet kokia žala šiam vamzdynui galėtų sukelti didelių problemų Varšuvai ir visam regionui. Be kita ko, ši ataka paskatino diskusijas dėl elektros tinklų, naftos ir dujų platformų, interneto kabelių ir panašios kritinės infrastruktūros ne tik Baltijos jūroje, bet ir visoje Europoje.
Europa reaguoja į atakas prieš „Nord Stream“. NATO nusprendė stiprinti kritinės infrastruktūros, ypač jūroje, apsaugą. Pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, NATO iki daugiau kaip 30 laivų padvigubino patruliavimą Šiaurės ir Baltijos jūrose, sutikta aktyviau dalytis žvalgybine informacija. Kaip saugomus kritinės infrastruktūros objektus J. Stoltenbergas įvardijo dujotiekius, povandeninius kabelius bei elektros tinklus. Norvegija teigė, kad po sprogimų kartu su sąjungininkais sutelks daugiau pajėgų jūroje esančioms naftos ir dujų platformoms saugoti.
Europos Komisija rengiasi atlikti „streso testus“, siekdama išsiaiškinti kritinės infrastruktūros saugumo padėtį. Komisija taip pat pabrėžia poreikį glaudžiau bendradarbiauti su NATO. Ir tai tik dalis vien viešai žinomų veiksmų, kurie turi užtikrinti mums visiems svarbios infrastruktūros saugumą.
Panašu, Vakarams, o kartu ir mums, svarbiausia nepasiduoti baimei. Taip, visai Europai ši žiema nebus lengva – energetinė krizė dar toli gražu nėra išspręsta, nenumatytų incidentų ar rimtų gedimų pavojus išlieka. Vis dėlto mūsų žiema nebus tokia sunki kaip Ukrainos. Europa gali ir turi judėti dviem kryptimis: gerinti savo pačios kritinės infrastruktūros apsaugą ir teikti humanitarinę paramą Ukrainai. Tik taip padėsime Ukrainai laimėti, o patys nesulauksime dienos, kai neturėsime dujų, elektros ar galimybės prisijungti prie feisbuko.
