Per rytinę sieną mėtomi pabėgėliai buvo preliudija. Įžanga. Kremliaus barbarų invazija į Ukrainą – pagrindinė scenarijaus dalis. Energijos resursai, užsukti jų čiaupai, – epilogas arba atsarginis planas, jeigu pirmieji du strigtų. Taip kruvinas Kremliaus chuntos reikalas atrodo iš šešių mėnesių perspektyvos.
Žmogus planuoja – Dievas šaiposi. Susidūrusi su laisvo žmogaus valia, bet kuri kraugerio strategija rizikuoja likti tik sugadinto popieriaus skiaute.
Pabėgėliai sukėlė sumaišties, išsunkė finansinių ir emocinių resursų, bet neapakino nei Lietuvos, nei Lenkijos, nei Europos Sąjungos. Neužkonservavo savose sultyse.
Ukraina nesudės ginklų ir nenuleis rankų net tada, jeigu jų nebeturės. Šalta energetinio bado žiema, – mūsų, Vakarų pasaulio, karo dalis. Ne sunkiausia ir ne baisiausia, bet gali būti lemiama. Jeigu pagal žmonių lavonuose braidančių kraugerių planą.
Mūsų, ir mūsų regiono taip paprastai nepalauši. Prieš 32 metus pergyvenome ekonominę blokadą, be degalų, be šilto vandens ir šilumos namie.
Raudonoji imperija tada reikalavo atšaukti ar bent stabdyti Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Lietuvai nutrauktas naftos tiekimas, beveik iki nulio sumažintas dujų tiekimas, dingo degalai, sustojo ešelonai su prekėmis ir žaliavomis. Buvo sunku, bet lengva dėl svajonės tvarkyti gyvenimą taip, kaip patys norim ar sugebam.
Išėjom stipresni ir nepardavę laisvės. Taip pat bus ir dabar. Nes net ir tie, kas išlieja nerimą vieša isterija ar agresija, intuityviai suvokia – prapylę šitą energetinį karą, galim prapilti ir visa kita. Imperinių ar dar ten kokių manijų apsėsti Kremliaus barbarai ribų neturi.
Vyriausybė teikia planą beprotiškoms energijos kainoms ir infliacijai suvaldyti. Bus milijardas paramai, – gerai. Bus du – dar geriau. Bet… Ar tas planas bus geras ar blogas, ar pamatuotas ar kvailas, ar jokio nebūtų, mums reikia išgyventi šią lemiamą žiemą, ir mes išgyvensim. Arba praradę rinkas, verslus, darbo vietas, išplėtę skurdo ribas arba su augančia valstybės skola ir biudžeto deficitu. Kaip bebūtų, Lietuva neis pabučiuoti V. Putino rankos.
Kuo toliau į Vakarus, tuo sunkiau. Ilgiau ramaus ir patogaus gyvenimo lepinti nenori kentėti. Čekija, Vokietija. Į gatves eina dešimtys tūkstančių. Šita banga plis, žmonių nuotaikomis bandys pasinaudoti lengvo populiarumo siekiantys politikai.
Kremliaus strategai taip ir skaičiavo. Didėjančiom kainom, ribojimais dėl energijos stygiaus nepatenkinti žmonės privers vyriausybes keisti požiūrį, stabdyti ar mažinti paramą Ukrainai, mainyti sankcijas Rusijai į atsuktus pigesnės energijos čiaupus.
Visa tai buvo galima numatyti ir pasirengti. Taip neatsitiko ir tai liudija vertinimų ribotumą, mąstymo spragas. Klaidas, kurias reikės taisyti.
Neperdedant galima sakyti – per artimiausius šešis mėnesius išryškės, kur europiečiai atėjo sistemingai gerindami bendrąjį vidaus produktą, gyvenimo kokybę, ir kuo tapo.
Laimės jiems Rusijos primestą energetinį karą ar šoks pagal galvažudžių dūdą, mainydami pigesnę dešrą į vertybes, ant kurių ir buvo sumontuota dabartinė gerovė ir sėkmė.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
