Krūpčioti nuo kiekvieno Rusijos pareiškimo tikrai neverta, skaičiuodamas dar vienų kadencijos metų pabaigą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Tik štai bėda – geri norai ar patarimai ne visada pildosi. Bent jau Rusijos tranzito į Kaliningradą per Lietuvą reikale viskas išėjo priešingai.
Dar nėra visiškai aišku, kaip galiausiai bus išspręstas šis politinės matematikos uždavinys.
Ar Lietuva vykdys naująsias Europos Komisijos (EK) gaires, kurios lyg ir palieka išimtį sankcijų sąraše esančioms prekėms, jeigu jos gabenamos geležinkeliu, ar ieškos kitokio sprendimo. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad vykdys. Kai kam atrodo priešingai. Bet kuriuo atveju, Rusija mažiausiai vieną pirmąją pergalę jau pasiekė. Propagandinę. Arba viešųjų ryšių.
Pasipylus Rusijos grasinimams dėl uždaromo krovinių koridoriaus į Kaliningradą, EK, ne be Lietuvos dalyvavimo, pradėjo rengti sankcijų taikymą tikslinantį dokumentą. Šį procesą gaubė tyla, sutrikdoma nebent dividendus renkančių politikų komentarų.
Šią savaitę, kai gairės jau buvo parengtos, bet dar laikomos paslaptyje, Rusija šovė iš propagandinės patrankos.
Europos Sąjunga (ES) ir Rusija susitarė dėl prekių tranzito į Kaliningradą, pranešė rusų naujienų agentūra „Ria Novosti“. Susitarimas ją visiškai tenkina. Pergalė.
Auditorija, kuriai skirtas šis pranešimas turėjo suprasti daug daugiau nei tai, kad Kaliningradas gaus ir cemento, ir degtinės.
Turėjo išgirsti, kad Rusija ir EK kalbasi svarbiais klausimais kaip lygus su lygiu, kaip dalykiniai partneriai, nepaisant griaunamų Ukrainos miestų, žudomų gyventojų, sustabdyto ukrainietiškų grūdų eksporto ir dėl to tikėtinos didelio masto maisto krizės pasaulyje.
Tarp eilučių galima išgirsti, jog Lietuva perlenkė lazdą, karingai išsišoko ir štai, – pavyko viską civilizuotai sutvarkyti. Kas nors gal supras – buvo padaryta klaida. Yra viena, tai gali būti ir daugiau. Šis pranešimas tik pradžia. Tema bus vystoma visomis kryptimis, užlenkiant ten, kur labiau naudinga.
Prezidentas nesuklydo sakydamas, jog Rusija išnaudotų menkiausią krepštelėjimą, kad dar eilinį kartą išspjautų savo grasinimų porciją.
Pasinaudojo dvejonėmis dėl tranzito puldama, kaltindama, meluodama ir išpešdama sau maksimalią naudą. Ji esą kalbasi su ES, sprendžia reikalus ir laimi. Suprask, kitokią nuomonę turinti Lietuva taip pat kalbasi, bet pralaimi.
Lietuvoje įsiplieskęs tradicinis žodžių ir nuomonių mūšis, kalčiausiojo paieškos, – tikra atgaiva imperinės didybės manijos apsėstai V. Putino kompanijai, dar vienas taškas į laimėjimų krepšį.
Kartu su sankcijų išimtimi Kaliningradui režimas gauna oficialų patvirtinimą: šantažo, grasinimų, gąsdinimų taktika veikia gerai.
Kartu su sankcijų išimtimi Kaliningradui režimas gauna oficialų patvirtinimą: šantažo, grasinimų, gąsdinimų taktika veikia gerai.
Kuo garsiau rėki, tuo didesnė tikimybė – kas nors pradės krūpčioti. Išvada savaime suprantama. Grasinimų ir šantažo bus dar daugiau.
Tęsinio belaukiant, mums lieka dar keletas politinės matematikos užduočių. Kokiu būdu Lietuva kontroliuos šio tranzito srautus, leisdama gabenti tik tiek, kiek reikia Kaliningradui. Kokie yra būdai įsitikinti, jog kroviniai nebus eksportuojami? Mes nustatysime, kiek Kaliningradas išgeria ar stato? Ši kontrolės prievolė gali tapti nuolatiniu konflikto šaltiniu. Po tokio įvykių posūkio, bet koks triukšmas bus nepalankus Lietuvai.
Ne mažiau svarbu surasti nežinomąjį, kuris įgalino genocidą vykdantį režimą laimėti šį mūšį. Ir nebelipti ant to paties grėblio.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
