Europos finansų ministrai ir visi, kas moka skaičiuoti, skaičiuoja – kiek kainuos Ukrainos atstatymas. Suma neaiški, bet kosminė. Šimtai milijardų, prie kurių kiekviena karo diena, kiekvienas krustelėjęs tankas prideda dar ir dar.
Ukraina tiek neturi ir neturės. Tarsi savaime suprantama: pinigus turėtų sumesti demokratinis pasaulis, pakartodamas Maršalo planą ar ką nors panašaus.
Taip pat suprantama – nebus taip paprasta nukreipti milžiniškas lėšas viena kryptimi ir tuo pat metu atsakyti į amžiną visuomenių klausimą: o kas lopys mūsų sklyles ir problemas. Kodėl vieni griauna ir žudo, o sąskaitos pateikiamos kitiems?
Rusija suniokojo šalį – tegu Rusija ir finansuoja jos atkūrimą. Mintis logiška ir paprasta. Taip moralė ir teisė veikia mūsų kasdienybėje. Kaltas dėl avarijos kelyje – dengi žalą pats arba tavo draudimo bendrovė. Suniokojai mišką – milžiniška bauda. Ne vietoje, ne laiku žvejoji – moki. Sugadinai svetimą turtą ar sveikatą – kompensuoji. Ne tik konkrečius, bet dar ir moralinius nuostolius.
Lietuva ir dar kelios šalys laikosi nuostatos – pirmiausia turėtų būti konfiskuotas ir panaudotas Kremliaus oligarchų jau įšaldytas nekilnojamasis turtas, pinigai sąskaitose, taip pat – Rusijos centrinio banko aktyvai. Bet ne vienos ir ne dvejų vakarų valstybių politikams atrodo ne visai taip.
Joks modelis dar nepradėjo veikti, o jau girdėti šalti skeptikų balsai.
„Teisiniu požiūriu tai būtų labai sudėtinga ir nežinia, ar išvis suderinama su teisinės valstybės principais. Aš tai vertinu gana kritiškai“, – tai Austrijos finansų ministro Magnuso Brunnerio vertinimas.
Vienas kadaise įtakingas buvęs JAV veikėjas mano, kad tai Ukraina turėtų atsiskaityti su ją užpuolusia ir apiplėšusia Rusija, atiduodama jai teritorijos.
Įdomūs pasvarstymai. Jeigu jau negalime konfiskuoti Kremliaus oligarchų turtų ir nukreipti lėšų Ukrainai, tai kas bus daroma su tom Europoje dislokuotom jachtom, dvarais, viešbučiais, verslais ir milijonais sąskaitose? Jie bus gražiai atšildyti, kai tik bus kokia nors tikra ar įsivaizduojama karo pabaiga, ir atiduoti Kremliaus gaujai toliau klestėti ir gyventi, kaip buvo įpratę?
Tokia eiga atitiks teisinės valstybės principus, visi bus teisiškai korektiški ir savimi patenkinti? Iki to laiko, kai pirmasis oligarchas sugalvos, pagal teisinės valstybės principą, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo už visą laiką, kai dėl sankcijų negalėjo naudotis tuo, kas jo. Ir dar paprašys daug milijonų už patirtą moralinę žalą, nes teko pačiam skalbti ir plauti grindis.
Pagal austro siūlomą logiką, tektų mokėti. Mes gi – teisinės valstybės.
Dar įdomiau, kai apie miestus nuo žemės paviršiaus šluojantį karo nusikaltėlį, genocido autorių, vagį, kuris konfiskuoja Ukrainos grūdus, elektrines, o jo kariauna surankioja net unitazus ir apatinius, kalbama kaip apie teisės subjektą.
Kremliaus režimas, su juo bei iš jo gyvenantis elitas pažeidė visas civilizuoto būvio taisykles. Pervažiavo per jas buldozeriu ir dar uždėjo savo mėšlo.
Kiekvienas jų objektas vakaruose yra civilizuoto ploto vagystė, invazija tam, kad augintum rusofašizmą ir galėtum pasiimti daugiau.
Jie drauge griauna ir skerdžia valstybę Europos viduryje. Padoraus pasaulio pareiga priversti juos atlyginti bent jau tiek žalos, kiek verti vakaruose dislokuoti ir vakarams prieinami jų turtai. Jeigu kokia konvencija, įstatymas ar jo punktas tam trukdo, tai jį reikia pakeisti. Nors – nebūtina. Kiekvienas normalus žmogus supranta, kad tai būtų teisinga.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
