Pernai rudenį daugelį sukrėtė vaizdai iš nelegalių šunų daugyklų ir supratimas, kaip smarkiai Lietuvoje paplitęs šitas gyvūnų kankinimo verslas. Pernai rudenį Seime ir šalia jo visų politinių jėgų atstovai kalbėjo apie tai, kad padėtis daugiau netoleruotina ir kad reikia taisyti įstatymus, nes šitaip nebegalima.
Vakar Seime turėjo būti balsuojama dėl Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo pataisų. Keleto jų – kad visi veisiantys gyvūnus registruotų savo veiklą, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu būtų laikomas sveikatą žalojantis veisimas, taip pat ne tik veikla, bet ir neveikimas, kuomet gyvūnui yra kenkiama, jam skauda.
Tos pataisos taip pat numatė, kad visi šunys, katės ir šeškai turi būti ženklinami per keturis mėnesius nuo atsiradimo arba anksčiau, jei perduodami į kitas rankas.
Toks paprastas dalykas kaip mikroschema leistų kitą paprastą dalyką – atsekti, kas yra gyvūno šeimininkas, juo laiku ir reikiamai nepasirūpinęs, jei būtų rastas žalojamas ir kenčiantis gyvūnas. Tokie, kaip randami dabar, su iškritusiomis žarnomis ir savininko aiškinimu – nieko baisaus, žiūrėkit, juk susikiša atgal.
Bet pataisos nebuvo priimtos. Didžiausiai opozicinei partijai paprašius pertraukos, ji padaryta, iki kito posėdžio. Seimo statutas tai numato, ir čia nebūtų nieko neįprasto, jeigu ne tokio prašymo argumentai – atseit, pataisų negalima priimti, nes pagrindiniame šių pataisų Seimo komitete nebuvo apsvarstyti visi pateikti pasiūlymai.
Galėčiau lažintis, kad nebalsuojantys už vakar atidėtas pataisas į tuos išpuoselėtus šuniukus kartais irgi pasižiūri. Tikrai nežiūri nė į vieną prieglaudą, kur jie patenka jau žymiai mažiau gražesni.
Padoriai opozicijai po tokio pareiškimo tikrai iškristų žarnos, nes visi pagal Statutą pateikti pasiūlymai Kaimo reikalų komitete buvo apsvarstyti. Seimo nariams yra, arba bent jau turi būti suvokiama, kad nuolat teikiant paskutinės minutės pasiūlymus, bet kokį įstatymą vilkinti galima amžinai.
Kol kas jis vilkinamas prisidengiant tuo, kad kam nors bus per brangu sumokėti už šuniuko ženklinimą, kuomet gyvūnų apsaugos organizacijos pastebi du dalykus.
Pirmiausia, kodėl visų piliečių pinigais turėtų būti mokama už svetimo gyvūno ženklinimą, o antra – kad tiems, kam parama reikalinga iš tikrųjų, ją pasirengę suteikti nevyriausybininkai.
Internete yra milijonai ir mielų, ir skaudžių vaizdelių apie šuniukus. Apie išmestus į gatvę, šašuotus, liesus, nebepanašius į gyvą padarą. Ar priešingai – žaismingus pūkius, į kuriuos taip miela pažiopsoti po dienos darbų, kartu vaikais, visai mažais ar paaugliukais.
Galėčiau lažintis, kad nebalsuojantys už vakar atidėtas pataisas į tuos išpuoselėtus šuniukus kartais irgi pasižiūri. Tikrai nežiūri nė į vieną prieglaudą, kur jie patenka jau žymiai mažiau gražesni.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
